Internetinė prekyba Lietuvoje išlaiko ryškaus augimo tendencijas. Kaip rodo „Swedbank“ duomenys, šalies gyventojų išlaidos interneto pirkiniams pernai, palyginti su ankstesniais metais, išaugo beveik 27 proc. ir siekė daugiau nei 2,7 mlrd. eurų.

„Didėjo ne tik gyventojų internetu išleistos sumos, kurioms įtakos iš dalies turėjo infliacija. Net 17,5 proc. išaugo ir apsipirkimų skaičius. Tai paneigia neretai girdimą nuomonę, kad po „pandeminio sprogimo“ laukia internetinės prekybos stagnacija“, – pranešime spaudai cituojamas „Swedbank“ Lėšų valdymo pardavimų palaikymo departamento direktorius Deimantas Trumpickas.

Anot finansų eksperto, Latvijoje internetinės prekybos augimo tempas 2023 m. buvo panašus, kaip ir Lietuvoje. Šalies gyventojų išlaidos internetiniams pirkiniams palyginamuoju laikotarpiu buvo beveik 21 proc. didesnės, apie 16 proc. augo apsipirkimų skaičius. Tuo metu Estijoje, nors internetu išleista suma augo daugiau nei 8 proc., apsipirkimų skaičius mažėjo kiek daugiau nei 1 proc.

„Apskritai, Lietuva iš Baltijos šalių išsiskiria itin dideliais internetinės prekybos augimo tempais. Palyginus  2019 m. duomenimis prieš pandemiją, Lietuvoje apsipirkimų internetu skaičiai išaugo 3 kartus, o gyventojų išlaidos – 4,7 karto. Latvijoje apsipirkimų bei išleistos bendros sumos augimas, atitinkamai, siekė 2,1 ir 2,7 karto, Estijoje – 1,5 ir 2 kartus“, – pastebėjo D. Trumpickas.  

„Swedbank“ atstovo teigimu, tarp lapkričio ir gruodžio internetinės prekybos apimčių matomas vis mažesnis skirtumas – apsipirkimas internetu suaktyvėja iškart po Vėlinių, dar didesnį pagreitį įgauna su „Juodojo penktadienio“ ir kitomis išpardavimų akcijomis bei tęsiasi iki pat Kalėdų. 2022 m. gruodis už lapkritį buvo aktyvesnis 3,6 proc. apipirkimų ir beveik 12 proc. apyvartos, o 2023 m. šis skirtumas sumenko iki 2,2 proc. didesnių apsipirkimų ir 7 proc. didesnės apyvartos.
Be to, kaip rodo banko duomenys, nors lapkričio–gruodžio mėnesiais internetinė prekyba tampa kiek aktyvesnė, šis laikotarpis vis mažiau išsiskiria iš bendro visų metų prekybos internetu konteksto. Pernai vadinamasis šventinis apsipirkimo laikotarpis sudarė 18,2–18,9 proc. metinės apyvartos ir bendrų metinių apsipirkimų skaičiaus, o prieš metus šis santykis dar buvo apie 20 proc.