Seimas priėmė svarstyti iniciatyvą nuo 2025 metų gegužės apvalinti prekių ir paslaugų krepšelio galutinę sumą. Taip siekiama apyvartoje sumažinti smulkiausių 1 ir 2 centų monetų.  

Už Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje bei Finansinės apskaitos įstatymų pataisas po pateikimo antradienį balsavo 65 Seimo nariai, prieš buvo 17, o 22 susilaikė. 

Kainos nebūtų apvalinamos atsiskaitant už vieną prekę – jeigu ji kainuos 99 centus, pirkėjas tiek ir mokės. 

Numatoma, kad galutinė pirkinio suma būtų apvalinama tik atsiskaitant grynaisiais iki artimiausio 5 centų kartotinio: suma, kuri baigtųsi 1 arba 2, taip pat 6 arba 7 centais, būtų apvalinama į mažesnę pusę – iki 0 arba 5 centų, o jeigu baigtųsi 3 ir 4 centais ar 8 ir 9 centais – į didesnę pusę iki 5 arba 10 centų. 

Pristatydamas pataisas Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė teigė, kad apvalinant prekybininkams nebereikės atiduoti pirkėjams monetų, todėl nereikės jų kaldinti ir leisti į apyvartą. 

„Dėl apvalinimo atsiskaitant nebus poreikio atiduoti grąžą vieno ir dviejų euro centų monetomis atsiskaitant už pirkinių krepšelį, šių monetų kaldinti ir leisti į apyvartą“, – Seime antradienį sakė komiteto vadovas. 

Pasak jo, kainų apvalinimo funkcija numatyta dabar prekybininkų diegiamuose išmaniuosiuose kasos aparatuose. 

M. Lingės teigimu, 2002 metais šios monetos sudarė 35 proc., o šiuo metu – 58 proc. visų apyvartoje esančių monetų. Statistiškai kiekvienas euro zonos pilietis 2017 metais turėjo 180 šio nominalo monetų. 

Anot Seimo nario, monetų leidimas valstybei yra nuostolingas, nes jų kaina yra didesnė nei nominali vertė.

„Pavyzdžiui, už 51 euro cento monetų ritinėlį mažiausiai yra sumokama iki vieno euro. Taigi, siekiama sumažinti gyventojų, verslo ir valstybės sąnaudas, susijusias su grynųjų pinigų naudojimu. Bendrai apvalinimas leistų žmonėms, verslui ir biudžetui sutaupyti apie 3,7 mln. eurų per metus“, – kalbėjo M. Lingė.  

Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Artūras Skardžius priekaištavo, kad iš tokio apvalinimo verslas užsidirbs, tačiau M. Lingė tikino, kad „bus ne tik laimėjimas verslui, bet ir praradimai“. 

Liberalas Andrius Bagdonas tvirtino, kad mažės administracinė našta, bus galima sutaupyti ne vieną milijoną eurų tiek valstybei, tiek verslui: „Esame pasirengę gyventi be šių monetų“. 

Tačiau jis pabrėžė, kad vertėtų pagalvoti apie apvalinimą ne tik atsiskaitant grynaisiais, bet ir mokant kortele.

„Kainas suvienodinti tiek, kad nebūtų skirtumo tiek atsiskaitant grynaisiais pinigais, tiek bankine kortele“, – svarstė A. Bagdonas.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas tvirtino, kad toks sprendimas nesavalaikis, nes 47 proc. Lietuvos žmonių gyvena nuo algos iki algos, todėl kiekvienas centas žmogui yra reikšmingas.

„Naivu tikėtis, kad visi laisvosios rinkos dalyviai laikysis įstatymo raidės ir apvalins kainą būtent į mažesnę pusę, ypač turint minty, kad didžiausia tikimybė, kad verslas paprasčiausiai nenustatys tokių kainų, kurios baigiasi vienu ar dviem centais. Tiesiog kaina bus nustatyta į penkių centų pusę, nes gyvename ir laisvojoje rinkoje, o kainas nustato verslas, ne valstybė“, – teigė T. Tomilinas.