Tokį klausimą užduoda dažnai tie, kurie nei karto to nedarė, tačiau keiksnoja lietuviškų prekybos centrų „plėšikavimą“, godžių prekybininkų pelnus bei atlyginimus ryjančią infliaciją. Kylančios mūsų šalyje maisto produktų kainos šokiruoja ne tik tautiečius, bet ir šalies svečius. Net ir keliais centais pastaruoju metu „nukritusios“ kai kurių būtiniausių maisto produktų kainos, Europos masteliu vis viena atrodo drakoniškai išpūstos.
Esame brangi valstybė ir žmonės jau priprato. Neretai girdime, jog esame viena brangiausių valstybių Europoje ir to neslepia nei politikai, nei verslininkai. Esą tokia yra mažos šalies realybė, neva turi būti tas didelis pridėtinės vertės mokestis, nes žmonių mažėja, o kitaip nesurinksim biudžeto valdininkų algoms, švietimui, medicinai. Tuo tarpu skęstančių skurde vartotojų problemos lieka pačių skęstančiųjų reikalas?

Viskas priklauso nuo poreikių ir požiūrio
Atrodo, kad mūsų šalyje plečiasi daug prekybos centrų, konkurencija didelė, netgi mažiausiame miestelyje įsikūrusios veikia kelios mažmeninės prekybos parduotuvės, kurių darbuotojams reikia mokėti algas. Todėl, kad ir kaip prekybininkai ir vartotojai dejuotų, kainos vis viena lieka didelės.
Tačiau atsakymas į šį klausimą, ar verta apsipirkti prieš šventes Lenkijoje toks: verta pabandyti ir realiai pasiskaičiuoti, nes kiekvieno žmogaus, ar šeimos poreikiai gali skirtis. Vieniems atrodys, jog neapsimoka, o kiti – tiesiog pajus azartą gyventi pigiau.
Vieni, nuvykę į Lenkiją apsipirkti sakys, kad labai apsimoka, kitiems – įvertinus kelionės išlaidas – atrodys beveik, kad tas pat kaip Lietuvoje, o tretiems apsipirkimas svetur gali pasirodyti kaip nepatriotiškas poelgis, nes mokesčius paliekame svetur. Visi šie požiūriai turi teisę egzistuoti.

Atstumai – ne problema
„Švyturio“ kalbintiems kretingiškiams, kurie įpratę tai daryti prieš kiekvienas didžiąsias šventes, atstumas nuo Kretingos iki Suvalkų (į vieną pusę beveik 350 km) nėra kliūtis jau daugelį metų. Juo labiau, nuvykus į Suvalkus, Augustavą, Luką ar kitą arčiau Lietuvos sienos esantį Lenkijos miestą, paperka žemos maisto produktų kainos, didelė, kitokia, įdomesnė nei Lietuvoje kokybiškų prekių pasiūla. Ir, pasak kalbintų keliautojų į Lenkiją apsipirkti, tokios komercinės kelionės sėkmė priklauso nuo šeimos poreikių, finansų bei keliamų tikslų. Vieni ieško pigesnių, kiti – įdomesnių pirkinių.
„Jei perkama daug maisto produktų šventėms ar ilgesniam laiko tarpui, jei norima įsigyti kitokių bei įvairesnių produktų, kurių nėra Lietuvos prekybos centruose, žinoma, turint sąlygas jiems laikyti namuose, tokia kelionė gali būti labai naudinga, nes tai vienas iš būdų sutaupyti“, – sako pašnekovai, pridurdami, jog papildžius tokią kelionę dar ir kultūrine programa, ji gali būti ne tik naudinga, bet ir įdomi.
Anot keliautojų, pirmiausia būtina pasiskaičiuoti, kiek pinigų šeima išleidžia kiekvienų metų gruodį dovanoms bei maistui šventiniam stalui? Patirtis rodo, jog nuvykus į Lenkiją, ieškant specialių nuolaidų, šios išlaidos gali sumažėti maždaug 30-40, o kartais ir 50 proc., netgi įskaičiuojant išlaidas kurui. Patirtis taip pat rodo, jog į Lenkiją labiausiai apsimoka vykti kelioms šeimoms su didesniu automobiliu arba mikroautobusu. Tačiau svarbiausia, jog sėkmė priklauso nuo finansinių galimybių ir poreikio, kurį, prieš išvykstant, būtina aiškiai žinoti ir netgi sudaryti prekių sąrašą, o internete pasižiūrėti valiutų kursą, nes nuo euro ir zloto santykio taip pat nemenka dalimi gali priklausyti pirkinių krepšelio dydis. Prieš vykstant lenkiškų parduotuvių akcijas bei specialius pasiūlymus taip pat patartina pastudijuoti internete.

Kuras ir atstumai
Keliautojai į Lenkiją apsipirkti toliau pataria, kaip sutaupyti. Kelionė iš Kretingos iki Suvalkų ir atgal yra maždaug 700 kilometrų. Tam gali prireikti, priklausomai nuo automobilio, apie 35-45 litrus kuro. Kretingoje degalai – vieni brangiausių Lietuvoje – litras dyzelio ar benzino kainuoja apie 1.60 eur. Todėl vykstant į ilgesnę kelionę, kuro reiktų įsipilti bent jau tiek, kad užtektų tik į vieną pusę arba iki Kauno, nes aplink Laikinąją sostinę – 10-20 ct. degalai būna pigesni. Lenkijoje – degalų kaina 20-30 ct. mažesnė nei Lietuvoje. Dyzelino ar benzino kaina taip pat priklauso nuo konkretaus degalinių tinklo. Reiktų žinoti, jog lietuviškų degalinių lojalumo kortelės Lenkijoje negalioja. Todėl apibendrinant, išlaidos kurui gali būti maždaug 70-100 eurų į abi puses, priklausomai nuo automobilio variklio bei maršruto.
„Jeigu atsiranda poreikis pakeisti aplinką, pailsėti, galima planuoti ir nakvynę. Tai papildomai gali kainuoti 50-60 eur. viešbučio išlaidoms bei maistui dviem asmenims“, – sako keliautojai į Lenkiją pasipirkti iš Kretingos.

Maistas ir ūkinės prekės
Kiekviena šeima turi savo poreikius, tačiau įvertinus tai, jog artėja šventės, tie poreikiai išauga. Mūsų kalbinti kretingiškiai būtent ir vyko tam, kad susimažinti išlaidas prieš Kalėdas. Jie maisto produktams ir dovanoms išleido apie 460 eurų, o jų nedidelio lengvojo automobilio durelės bei bagažinė sunkiai užsidarė nuo įsigytų daiktų gausos. Tai iš esmės pirkiniai skirti ir Kalėdoms, ir Naujiesiems metams, bei dovanoms artimiesiems. Įvertinus nakvynės ir kuro išlaidas, kelionė apsipirkti į Lenkiją 2 dienoms jiems kainavo apie 600 eur.
Jeigu skaičiuotume Lietuvoje esančias analogiškų prekių kainas, kurias įsigijo keliautojai Lenkijoje, netgi atmetus kuro ir nakvynės išlaidas, bendra suma būtų apie 1000 eurų.
Kalbinti keliautojai prisipažino, jog panašią sumą jie kiekvienais metais numato Kalėdų ir Naujųjų metų šventėms, o kelionė į Lenkiją padėjo sutaupyti kažkur nuo 300 iki 400 eurų. Ir, žinoma, sutaupė daug nervų ląstelių, nes nebereikia stovėti eilėse prie lietuviškų prekybos centrų, o tai svarbiau už pinigus.
Tam, kad nebūtų tik tuščios kalbos, kalbinti kretingiškiai rodo populiaraus Lenkijoje prekybos centro čekį. Pavyzdžiui, 200 g. sviesto pakuotė su akcija jiems kainavo 1,10 eur. Lietuvoje net ir su akcija 200 g. sviesto kainuoja daugiau nei 2 eur. Brandinto fermentinio, rūkyto sūrio kilogramo kaina sudaro 8-9 eur. Analogiški Lietuvoje kainuoja 50 proc daugiau. Litrinis majonezo indelis – Lenkijoje nekainuoja 2 eur., aliejus 3 litrų talpoje – iki 5 eur., o toks pat Lietuvoje 7-8 eur. Panašiai – grietinėlė, jogurtas bei kiti pieno produktai – 30-40 proc. pigiau negu Lietuvoje. Mėsos kainos taip pat įspūdingos. Kilogramas aukščiausios kokybės kiaulienos mentės – apie 2 eur., o Lietuvoje – apie 4 eur. Didžiulė 5 kilogramų šaldyta antis Lenkijoje kainavo 12 eur, o 6 kilogramų – 13 eur. Lietuvoje tokios pačios antys kainuoja virš 20 eur.
Daržovėms, vaisiams, jeigu jie užauginami Lenkijoje, duonos produktams taikomas 0,00 PVM. Pavyzdžiui litrinis konservuotų agurkų stiklainis kainuoja maždaug 1,30 eur. Net importuotų mandarinų kilogramo kaina buvo tik apie 0,90 eur., o Lietuvoje tik per akcijas būna 1 eur. Atkreiptinas dėmesys, jog prekės vitrinose ir etikėtėse ženklinamos specialiomis raidėmis A, B, C ir D. Nuo jų priklauso pridėtinės vertės mokesčio dydis. Todėl atvykus į prekybos centrą, tenykštes kainas būtina versti į eurus ir skaičiuoti, bet čia slypi nemenkas pavojus išleisti per daug, nes kainos gali atrodyti tikrai mažos, tad norėsis dėti į vežimėlį jų daugiau. Todėl kitas dalykas, kurį reikia turėti parduotuvėje – tai įsigytinų prekių sąrašas ir jo griežtai laikytis. Tai padeda save drausminti ir per daug neišlaidauti.

Nuolaidų kortelės ir aplikacijos
Kainos Lenkijoje taip pat priklauso ir nuo akcijų, pasiūlymų bei lojalumo kortelių. Tai padeda ženkliai sutaupyti. Todėl keliaujantiems apsipirkti į Lenkiją rekomenduojama turėti bent vieno tenykščio prekybos centro lojalumo kortelę arba aplikaciją telefone, kurią prieš kelionę galima įsidiegti internetu. Tai padės dar labiau taupyti, ieškant patrauklių akcijų bei pasiūlymų.
Yra prekių Lenkijos prekybos centruose, kurių kainos panašios kaip ir Lietuvoje. Tai vadinamos A kategorijos prekės, kurios taikomas didesnis nei Lietuvoje 23 proc. pridėtinės vertės mokestis. Tokių pirkti neapsimoka ir reikia viską skaičiuoti. Tai kava, šokoladas, saldainiai, įvairūs nealkoholiniai ir alkoholiniai gėrimai, tarptautiniais prekių ženklais paženklinti gaminiai, gyvūnų maistas ir daugelis ūkinių prekių. Ir netgi esant tokiam dideliam A kategorijos 23 proc. pridėtinės vertės mokesčiui, galutinės produktų kainos, visgi atrodo, keliais eurocentais mažesnės negu Lietuvoje.
Lenkija patraukli dar ir tuo, jog čia galima rasti produktų, prekių kuriomis Lietuvos prekybos centrai net neprekiauja, vyrauja visiškai kitoks, netipiškas Lietuvos parduotuvėms asortimentas. Dėl šios priežasties tautiečiai renkasi Lenkijos prekybos centrus, nes ten – daug kas kitaip. Kaimyninė šalis pratraukli dar ir tuo, jog čia gausu specializuotų parduotuvių, prekybos tinklų, prekių ženklų, ypač ūkinių, pramoninių prekių, drabužių, avalynės kurių mūsų šalyje su žiburiu nerasime. Todėl ieškant originalių dovanų, todėl prieš didžiąsias metų šventes, kaimyninėje šalyje yra ką veikti.