Aukštadvario regioninio parko Skrebio botaniniame draustinyje užregistruotas antrasis Mošos piliakalnis. Jis datuojamas I-uoju tūkstantmečiu. Papėdėje rasta lipdytos keramikos šukių. Piliakalnis apaugęs mišku: skroblais, liepomis, lazdynais, sausmedžiais.

Aikštelėje žydi paprastosios pakalnutės, daugiažiedės baltašaknės, auga miškinės lelijos, triskiautės žibuoklės, vaistinės plautės. Piliakalnio aikštelė netaisyklingos keturkampės formos, šlaitai statūs iki 16 metrų aukščio. Išlikę pylimai, o tarp pylimų maždaug 3 metrų pločio griovys.

Neseniai naujai surastas pavienis pilkapis, pavadintas Čižiūnų II,  taip pat patenka į Skrebio botaninį draustinį. Iš pažiūros tai lygiame reljefe išsiskirianti kalvelė. Šis pilkapis yra apie 10 metrų skersmens ir apie 1,50 metrų aukščio, turintis  akmenų vainiko liekanas. Mokslininkai jį datuoja I-ojo tūkstantmečio vidurio antrąja puse. 

Šiuos kultūros paveldo objektus pastebėjo dronų pilotas Gytis Juodėnas, netoliese turintis sodybą. 

Skrebio botaniniame draustinyje dar 2005 metais buvo įkurtas Mošos archeologinis draustinis. Puikų archeologinių paminklų kompleksą sudaro Mošos piliakalnis su senovės gyvenviete, Mošos ir Skrebio pilkapynai dešiniajame Mošos – Ribinkos upės krante. Teritorijoje esančiuose pilkapių grupių sampiluose gausu akmenų, vadinamų krūsnimis. Archeologai konstatavo, jog čia gyveno mūsų protėviai jotvingiai – vakarų baltų gentis. Jie buvo įnirtingi savo žemių gynėjai, garbino ugnį, vandenį, akmenis ir šimtamečius ąžuolus. 

Aukštadvario regioninio parko teritorijoje surastas jau aštuntasis piliakalnis ir ketvirtasis pavienis pilkapis.

Parengta pagal Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos informaciją