„Jei norite temos straipsniui, nuvažiuokite prie tilto per Strėvą ir pažiūrėkite, kokie europiniai standartai taikomi remontuojant tiltą“, – pasiūlė elektrėniškis Gediminas. Skaitytojo pasiūlymą priėmėme ir nuvykome į mi­nėtą vietą. Iš tiesų, tiltas per Strėvą, esantis ties Kietaviškių kapinaitėmis, apgadintas. Tu­rėk­lai sulamdyti, ant tako stiklo šukės. Panašu, čia būta avarijos, bet Elektrėnų PK duomenų apie šioje vietoje įvykusi eismo įvykį duomenų neturi.

Idomu tai, kad laikinas tilto turėklas sumontuotas panaudojant ne tik baslius, bet ir šalia augantį berželį. Medinį turėklą prilaikančios lentos prigręžtos į medžio kamieną. Skaitytojo manymu, barbariškas elgesys su medžiu negali atitikti statybos reglamento.

Ar varžtais pragręžus medį, jam daroma žala, pasiteiravome profesionalios arboristės Kristinos Žal­nierukynaitės. Medžių priežiūros specialistė sako, kad kamieno pažei­dimas varžtais mažesnė blogybė, nei šaknų pažeidimas kalant kuolus. Tačiau bet kokiu atveju nėra normalu remonto darbuose naudoti gyvą organizmą. Per žaizdas gali patekti grybeliai, bakterijos ir kenkėjai, bet koks medžio pažeidimas sutrumpina jo gyvenimo laiką.

Kietaviškių seniūnė Jurgita Mat­kevičienė informavo, kad tiltas per Strėvos upę – bendrovės „Via Lietuva“ nuosavybė. Įmonės atstovai žadėjo seniūnei laikiną atitvarą perdaryti tinkamai, tačiau praėjus 6 dienoms, viskas liko kaip buvę. K. Žalnierukynaitės manymu, valstybės turtą valdančios įmonės turėtų būti pavyzdžiu visuomenei, kad su gyvais organizmais reikia elgtis atsakingai ir pagarbiai, tačiau šis atvejis priešingas geram pavyzdžiui.

Pasak specialistės, varžtus išsukti reikėtų kuo atsargiau, kad žala medžiui būtų kuo mažesnė. Jei varžtai bus išimti atšilus, per skyles pradės tekėti sula, o tai ne į naudą jaunam medžiui.