INVL vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė tvirtina, kad mokesčių reformai trūksta ambicijos. Pasak jos, nebuvo atliepti pagrindiniai tikslai, deklaruoti mokestinių pokyčių paketo pristatymo pradžioje.

„Ambicijos trūkumai, jeigu imamės mokesčių reformos, turėtų būti ir rezultatas didesnis. Pačioje pradžioje buvo tikslas atsisakyti verslo formų įvairovės, taip pat padidinti pajamų perskirstymą ir užsitikrinti tvaresnius pajamų šaltinius. (...) Šie pagrindiniai tikslai nebuvo atliepti mokesčių reformos“, – Seimo Biudžeto ir finansų bei Socialiniu reikalų ir darbo komitetų klausymuose teigė I. Genytė-Pikčienė.

„Lietuvos banko buvo paminėta, kad makroekonominis efektas yra neženklus, poveikis biudžeto pajamoms ir perskirstymo lygiui taip pat nėra ženklus. Atitinkamai verslo formų įvairovė nesumažėjo, kažkiek pasistūmėta vienoje labai siauroje srityje. Tokiu atveju mes labai rizikuojame“, – pabrėžė ji.

Tuo tarpu „Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis aiškino, kad planuojami pokyčiai Nekilnojamo turto (NT) mokesčio įstatyme nėra tobuli, tačiau sistema būtų pagerinta į teigiamą kryptį. Jis taip pat tikino, kad neigiamą įtaką šalies konkurencingumui turi ne planuojama priimti mokesčių reforma, o priimtas bankų solidarumo įnašo įstatymo projektas.

„Šaukštai po pietų, padaryta žala Lietuvos įvaizdžiui. Ir jeigu sektumėte tarptautinę žiniasklaidą, tai solidarumo mokesčiai priimti labai dažnai pacituojami kaip pavyzdys. Lietuva, viena iš nedaugelio valstybių, kuri apmokestino užsienio investuotojus“, – sakė N. Mačiulis.

„Dabartiniai siūlymai, Nekilnojamo turto mokesčio pakeitimai, pasiūlymai nėra tobuli. Vienas iš pagrindinių trūkumų dėl to, kad tai simbolinė įtaka valstybės finansams ir patiems mokesčių mokėtojams. Lyginant su dabartine nekilnojamo turto apmokestinimo sistema, tai būtų teigiamas pokytis, nors ir netobulas“, – tikino jis.

Galiausiai ekonomistas pažymėjo, kad teigiamos įtakos konkurencingumui gali turėti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) apmokestinimo peržiūrimas, ypatingai, anot jo, samdomų darbuotojų mokestinės naštos sumažinimas.

ELTA primena, kad birželį Seimui pateikto mokestinių pasiūlymų paketų svarstymai parlamento komitetuose prasidėjo rugpjūtį. Į pirmuosius posėdžius diskutuoti dėl apmokestinimo dirbantiesiems individualiai ir kai kurių kitų pakeitimų jau rinkosi pagrindinis Biudžeto ir finansų komitetas, taip pat Socialinių reikalų ir darbo bei Kaimo reikalų komitetai.

Kritiką mokesčių reformai ne kartą išsakė tiek koalicijos ir opozicinių partijų atstovai, tiek socialiniai partneriai – 54 verslo ir profesinės asociacijos anksčiau bendru pareiškimu paragino parlamentą atmesti siūlymus didinti gyventojų pajamų apmokestinimą, motyvuodamos tuo, kad mokesčių didinimas pablogins šalies verslo aplinką, pakenks Lietuvos konkurencingumui ir paskatins šešėlinę ekonomiką.

Vyriausybės pateiktoje mokesčių reformoje numatomi didesni mokesčiai daliai dirbančiųjų individualiai. Priėmus pakeitimus, daugiau asmenų turėtų mokėti nekilnojamojo turto mokestį, keistųsi kai kurių lengvatų taikymo tvarka, būtų įvesta minimali nedarbo išmoka.

Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, reformos naudą – dėl didinamo neapmokestinamojo pajamų dydžio – pajustų 800 tūkst. gyventojų arba 70 proc. visų šalies dirbančiųjų, kurių pajamos siekia iki vieno vidutinio atlyginimo. Tuo metu mokestinė našta, pakeitus gyventojų pajamų mokesčio modelį, padidėtų apie 17,5 tūkst. individualiai dirbančių ir 16,5 tūkst. itin aukštas pajamas gaunančių asmenų.