Lietuvoje kaip ir iki šiol papildomai išvalytos miesto nuotekos nebus pakartotinai naudojamos žemės ūkio paskirties žemei drėkinti. Įvertinus visus mūsų šalies vandens išteklius, įskaitant naudojamus žemės ūkyje bei atsižvelgus į klimato sąlygas nustatyta, kad tokio poreikio nėra.

Tai numato aplinkos ministro Simono Gentvilo pasirašytas įsakymas, įgyvendinantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl pakartotinio vandens naudojimo minimaliųjų reikalavimų.

Priimtas sprendimas, kad atsižvelgiant į Reglamente nustatytus kriterijus centralizuotomis nuotekų surinkimo sistemomis surinktos nuotekos Lietuvoje pakartotinai nebus naudojamos drėkinimui žemės ūkyje.

Aplinkos apsaugos agentūrai suteikti įgaliojimai bendradarbiauti su kitomis ES šalimis narėmis, jei joms susidūrus su vandens stygiumi iškiltų poreikis žemės ūkio paskirties žemei drėkinti naudoti Lietuvos išvalytas nuotekas.

Atkreipia dėmesį, kad Reglamentas priimtas atsižvelgiant į tai, kad tam tikruose Europos Sąjungos regionuose trūksta vandens. Šis teisės aktas, nustatantis būtiniausius reikalavimus išvalytoms miesto nuotekoms, pakartotinai naudojamoms žemės ūkio paskirties žemei drėkinti, siekiant ES lygiu suvienodinti minimalius kokybinius kriterijus, labai aktualus pietinėms valstybėms narėms, sprendžiančioms vandens trūkumo problemą.

Tačiau jame numatyta, kad kiekviena ES šalis, atsižvelgdama į atitinkamus kriterijus, gali nuspręsti, jog netikslinga naudoti miestų nuotekas žemės ūkio paskirties žemei drėkinti. Lietuva, kartu su kitomis valstybėmis narėmis, nenaudojančiomis miestų nuotekų vandens pakartotinai, aktyviai siekė, kad būtų įtvirtinta ši apsisprendimo išlyga.