Seimo Kaimo reikalų komitetas siūlo kitų metų biudžete skirti papildomus 2 mln. eurų žemės ūkio specialistų, dirbančių savivaldybėse ir atliekančių valstybės deleguotas funkcijas, atlyginimams. Dabar tam numatyta 9,3 mln. eurų.  

„Kaimo komiteto pasiūlymuose yra dėl žemės ūkio specialistų atlyginimų 2 mln. pasiūlymas yra įdėtas“, – trečiadienį komiteto posėdyje sakė jo pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Finansų viceministras Gediminas Norkūnas teigė, kad valstybės tarnautojų darbo užmokesčio problema bus išspręsta kartu planuojama valstybės tarnybos reforma, kuriai nereikia užbėgti už akių.  

„Ruošiamas valstybės tarnybos įstatymo pertvarkos paketas, kuriuo numatoma viešojo sektoriaus pertvarka, susijusi ir su atlyginimais. Kol tos pertvarkos nėra, neverta atskirai svarstyti“, – komiteto posėdyje sakė G. Norkūnas.

Lietuvos savivaldybių asociacijos vadovo patarėjas kaimo ir teritorijų planavimo klausimais Gediminas Vaičionis sako, jog poreikis yra kur kas didesnis, o 2 mln. eurų padės tik minimaliai užtikrinti valstybės savivaldybėms perduotų funkcijų vykdymą.

„Atskaičius išlaidas veiklai savivaldybės neužtikrina net minimalių atlyginimų. Papildomi 2 mln. eurų – tai išgyvenimo klausimas, kad nebūtų atleidžiami darbuotojai, vykdomos funkcijos“, – komitete teigė jis.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos vadovas Jonas Sviderskis 2023 metų biudžeto projektą pavadino blogiausiu, nes valstybė neranda pinigų net savo darbuotojams.

„Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad pats blogiausias biudžetas, kuris čia pateikiamas. Valstybėje yra kažkas blogai, kad negali išlaikyti savo samdinių. Projektas, kuris pateiktas, mūsų netenkina, reikia prie jo grįžti“, – teigė jis. 

Komiteto narys Andrius Vyšniauskas sako, kad savivaldybių žemės ūkio specialistams iš valstybės biudžeto mokamas atlyginimas yra atgyvena, o už darbą jiems turėtų atsiskaityti savivalda.  

„Tai, mano galva sisteminė problema, nes tie darbuotojai seniai dirba savivaldybių administracijose, tos funkcijos turėtų būti perduotos. Tai kelių dešimtmečių reliktas, kai atsirado tokia sistema. Mano nuomone, savivalda turėtų turėti tą finansavimą, koks yra jai skiriamas ir to finansavimo rėmuose susitvarkyti atlyginimus ir visas kitas funkcijas“, – BNS sakė A. Vyšniauskas.

„Buvo daug derybų, ne visi poreikiai buvo patenkinti“, – komiteto posėdyje sakė ŽŪM Finansų ir biudžeto departamento direktorė Regina Mininienė.

Anot jos, nepakankamai skirta ministerijos įstaigų darbo užmokesčiui, rezervui, savivaldybėms perduotų valstybės funkcijų vykdymui, melioracijos investiciniams projektams ir kitoms sritims.

Šalies kiaulių augintojų asociacijos vadovas Algis Baravykas pabrėžė ūkių išlaidų elektrai kompensavimą, kurio neišsprendus bendrovės gali bankrutuoti.

„Viena iš aktualiausių problemų yra elektros brangimas, kreipėmės dėl kompensavimo, Lietuvoje diskusija nusistūmė į kitus metus, labai neaišku. Kaštai patirti rugpjūtį, rugsėjį prilygsta metinėms išlaidoms, kokios galimybės yra kompensacijų, nes realiai ūkiai susiduria su išgyvenimo problema, kalbu ne apie vieną sektorių“, – sakė A. Baravykas. 

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimondas Juknevičius nesitiki, kad į žemdirbių pasiūlymus būtų atsižvelgta. 

„Žemės ūkis dėl to, kad yra tiek krizių, tame tarpe ir karas, ir maisto brangimas, manau, kad nepakankamai rimtai būtų atspindėtas tame biudžete, bet tos temos neplėtosiu suprasdamas tai, kad biudžetas vistiek tikriausiai bus priimtas buldozerio principu, bent jau pirminė tokia nuostata matyti“, – komitete kalbėjo jis.  

Komitetas trečiadienį pritarė Vyriausybės siūlomam 2023 metų biudžeto projektui, tačiau siūlo jį tobulinti įvertinant jo pasiūlymus. 

Kitų metų biudžeto projekte Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) numatoma skirti 1,04 mlrd. eurų, Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai – 39,3 mln. eurų. 

80 proc. ŽŪM kitų metų biudžete numatytų lėšų yra tikslinės Europos Sąjungos išmokos, 29 mln. eurų – įvairi valstybės parama, 10,5 mln. eurų – dotacijos savivaldybėms.