Neseniai paskelbti „Eurobarometro“ duomenys parodė, kad 50 proc. apklaustų lietuvių iš Europos Sąjungos (ES) pirmiausia tikisi, kad Bendrija užtikrins mažesnes energijos kainas. Visgi, galimybę mažinti energijos kainas turime čia, Lietuvoje.

Dar vienas įdomus „Eurobarometro“ apklausos aspektas – kai ES gyventojų buvo paklausta, ar jų vertinimu Bendrijos iškelti klimato neutralumo tikslai padės sumažinti išlaidas už energiją, lietuviai buvo vieni skeptiškiausių – su šiuo teiginiu visiškai sutiko vos 15 proc. respondentų, kai ES vidurkis – 30 proc.

Lietuva yra viena tų Bendrijos šalių, kurioms ambicinga ES klimato politika atneš labai apčiuopiamų naudų. Viena jų – žemesnės energijos kainos. Žinoma, jeigu tik sugebėsime pasinaudoti prieš mus atsiveriančiomis galimybėmis.

Energetikos krizės pamokos

Kas nors pasakys, kad Lietuvos gyventojų lūkestis dėl žemesnių energijos kainų nėra naujiena. Taip buvo visada, mat energijos kainų pokyčiai labai konkrečiai liečia žmonių kasdienybę. Tas tiesa. Tačiau tiesa ir tai, kad 2021 m., ruošdamasi invazijai Ukrainoje, Rusija pradėjo energetikos karą prieš Europą ir tikslingai sukėlė energetikos krizę. Puikiai atsimename, kai energijos – dujų ir su jomis sietos elektros – kainos šoko į aukštumas.

Susitvarkėme – iš tų aukštumų kainos ėmė kristi. Mažėjimo tendencija, bet jau kur kas mažesnė, išlieka ir dabar. Visgi į ankstesnį lygį kainos negrįžta, mat nebeliko rusiškų dujų, kurios buvo pigios. Tačiau tas pigumas, kaip pamatėme, tebuvo sūris pelėkautuose.

Energetikos krizė labai aiškiai parodė, kaip brangu būti priklausomiems nuo energijos tiekimo iš kitų valstybių. Matydami iš išorės ateinančią energetinę krizę ir iš užsienio perkamos elektros energijos – bent jau krizės metu – brangimą, gyventojai taip pat tikisi, kad visą tai galima reguliuoti iš išorės, t. y. ES lygiu.

Lūkestis suprantamas. Visgi sprendimas yra ne kažkur ten, Bendrijoje, o čia pat – galima sakyti mūsų panosėje. Tereikia pakelti galvą į viršų.

Lietuva – naujosios naftos šalis

Įpratome galvoti, kad Lietuvoje beveik nėra naudingųjų iškasenų. Tačiau naujosios energetikos technologijos viską apverčia aukštyn kojomis. Galima sakyti, kad Lietuva – ir apskritai Baltijos šalys – yra vėjo ir saulės energijos kasyklos, t. y. mes galime gaminti energiją ir, vaizdžiai tariant, užsidirbti pinigus iš oro. Tiksliau – saulės ir vėjo. Paskaičiuota, kad Baltijos valstybių atsinaujinančios energetikos potencialas yra net 7 kartus didesnis nei poreikis.

Mes turime vėjuotą Baltijos jūrą ir neturime vėją užstojančių kalnų, turime pakankamai saulėtų dienų ir neturime daug energijos „suryjančios“ pramonės. Mums tai savaime suprantama, o kur nors Vokietijoje ar kitose Vidurio Europos valstybėse – ne.

ES nutarė iki 2050 tapti klimatui neutralia, tai reiškia, kad neliks taršios – anglies, dujų ir kt. – energetikos. Žalioji elektra dar vaizdžiai vadinama naująja nafta, nes ji po truputį išstumia kitus taršius energijos šaltinius: anglį, naftą, dujas.

Kai kurios šalys, pvz., Lietuva galės pasigaminti visą jai reikiamą žaliąją elektros ir šilumos energiją. Panašu, kad po kelių metų mūsų šalis jau galės tapti energetiškai savarankiška valstybe. Tačiau kitos valstybės to negalės. Ir joms reikės žaliosios energijos įsigyti iš užsienio. O mes galėsime jos pasiūlyti. Ir pasiūlyti nemažai.

Pavyzdžiui, vien tik „Ignitis grupė“ šiemet Kelmės rajone prie tinklo vėjo pirmąsias vėjo parko turbinas. Viso jų čia bus pastatyta net 44 ir per metus jo pagaminamos elektros energijos pakaks aprūpinti 250 tūkst. namų ūkių Lietuvoje. Ir tai tik vienas parkas.

Dar įspūdingesnis parkas iki 2030 m. turėtų pradėti veikti jūroje – „Ignitis grupė“ čia planuoja pastatyti pirmąjį Baltijos šalyse jūrinio vėjo parką, kuris vienas pagamins ketvirtį dabar šalyje sunaudojamos elektros energijos.

Elektros pertekliaus valstybė

Šioje vietoje skaitytojas galėtų paklausti – o prie ko čia Lietuvos gyventojų lūkestis gauti pigesnę energiją? Prie to, kad tuo metu, kai elektros pasigaminsime daugiau nei suvartojame, suveiks visų žinomas rinkos principas – pasiūla viršys paklausą, t. y. elektros kainos judės žemyn.. O tai reiškia, kad elektros kainos Lietuvos gyventojams taip pat pajudės žemyn.

Dabar taip dar nėra, nes vis dar nemažai elektros tenka pirkti iš užsienio, tiesa, atidžiau skaitantys naujienas turėjo pastebėti Lietuvos energetikos agentūros pranešimus, kuriuose nuolat fiksuojama, kad vėjuoti ar giedri orai padėjo mažinti didmeninę elektros kainą.

Galima sakyti, kad atgalinis laikmatis jau tiksi – kasmet elektros iš užsienio pirksime vis mažiau ir eksportuosime vis daugiau, kol galų gale mūsų eksportas gerokai ims viršyti importą. O tai reiškia, kad pinigai, kurie iškeliauja į užsienį už elektrą, liks čia. Papildomai atkeliaus lėšos už eksportuojamą elektrą ir per mokesčius ar tiesiogines išmokas iš valstybės valdomos „Ignitis grupės“ dividendų.

ES, paskelbusi Žaliąjį kursą, suteikia galimybę mums tapti šių permainų naudos gavėjais. Dabar viskas yra mūsų rankose.