Vyriausybės nutarimu patikslinus Žagarės regioninio parko schemą, šio valstybinio parko plotas padidėjo 1365,2 hektaro (19,1 %) – nuo 7140 hektaro iki 8505 hektaro.

Žagarės regioninio parko ribų ir tvarkymo planai nebuvo atnaujinti jau 15 metų, tad atsirado poreikis, įvertinus pokyčius ir naujausią informaciją, teikti siūlymus šio regioninio parko, buferinės apsaugos zonos ir parko vidinių (funkcinio prioriteto ir kraštovaizdžio tvarkymo) zonų riboms optimizuoti. Tokiu būdu aktualizuotos būtinos  apsaugos kryptys ir priemonės gamtos, kraštovaizdžio, kultūros vertybių tinkamai būklei užtikrinti.

Bėgant metams, reikia naujai įvertinti rekreacijos, gyvenamųjų vietovių ir infrastruktūros plėtros poreikius, nustatyti naudojimo būdus ir priemones, kad būtų nepakenkta saugomoms vertybėms.

Į regioninį parką pasiūlyta įtraukti į vakarus, pietus ir į pietryčius nuo Mūšos tyrelio telmologinio draustinio biologiniu požiūriu vertingus miškus, kuriuose išskirtos Europos Bendrijos svarbos miškų ir pievų buveinės. Taip pat pietrytinėje Žagarės miško dalyje esančią vertingų miškų dalį.

Regioninio parko ir jo funkcinio prioriteto zonų ribos visu perimetru tikslinamos siekiant aiškumo, priderinant prie žemės ir taksacinių miško žemės sklypų bei kultūros paveldo vertybių teritorijų ribų, kelių, vandentakių, žemės naudmenų kontūrų ir kitų aiškių orientyrų.

Tvarkymo dalimi numatomos konkrečios aplinkosauginės priemonės, šio parko rekreacinio vystymo kryptys, gyvenamosios plėtros galimybės ir kita. Kaip visuomet, vykdant teritorijų planavimo procesą, visi planai buvo nustatyta tvarka viešinami ir apsvarstyti su vietos gyventojais.

Žagarės regioninis parkas įsteigtas išsaugoti šių apylinkių kraštovaizdį, lygumoje aiškiai matomą Gaudikių moreninį gūbrį, gamtinės ekosistemos stabilumą, savitą augaliją ir gyvūniją, botaniniu požiūriu vertingus miškus su retomis augalų bendrijomis, svarbias vandens paukščių perėjimo ir poilsio migracijų metu vietas, taip pat kultūros paveldo vertybes.