Nuo sausio maitinimo verslui nebetaikant lengvatinio 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM), padidinus alkoholio akcizus ir minimalią algą, dalis kavinių, restoranų ir kitų maitinimo įmonių ketina didinti kainas, kiti ieško būdų, kaip dar sumažinti išlaidas ir išgyventi. Vis dėlto kai kurie verslo atstovai ketina kurį laiką pažiūrėti, kaip seksis, ir neatmeta uždarymo galimybės. 

Įmonių atstovai kartoja, kad vėl grąžinti 21 proc. PVM nereikėjo: jos dar neatsigavo po pandemijos, dujų bei elektros, žaliavų kainų šuolio. Tuo metu valdančiųjų atstovai teigė, kad lengvatinis PVM buvo skirtas tik padėti nuo pandemijos nukentėjusiam verslui, kuris jau atsigavo, ir tikisi į biudžetą papildomai gauti apie 140 mln. eurų.

Lietuvos restoranų ir viešbučių asociacijos viceprezidentas Gediminas Balnis mano, kad dalis verslo pasitrauks į šešėlį, žmonės dažniau vyks pramogauti į kitas šalis. 

Tuo metu darželiuose ir mokyklose maitinimo situacija nevienoda – maitinimas brangs, jeigu šios paslaugos perkamos iš išorės tiekėjų, o jei įstaigos pačios gamina maistą, dėl didesnio PVM pietūs nebrangs, nes jos nėra PVM mokėtojos. 

2021 metų liepą įvestą laikiną – iki 2022 metų pabaigos galiojusią – lengvatą Seimas vėliau pratęsė iki 2023-ųjų pabaigos. Dalis opozicijos parlamentarų pernai siūlė ir toliau ją taikyti ar net palikti nuolat, bet tokias iniciatyvas Seimas atmetė. 

Kainos augs dėl PVM, didesnės MMA, brangstančios nuomos  

Vienos didžiausių Lietuvoje restoranų ir kavinių grupių „Amber Food“, valdančios restoranus „Charlie pizza“, „Katpėdėlė“, „La crepe“ ir kitus, savininkas ir vadovas G. Balnis prognozuoja, kad pirmąjį pusmetį kainos pakils apie 15 procentų. 

„Kainos kils ne tik dėl PVM didėjimo, bet ir dėl minimalios algos auginimo 10 proc., nuoma iki 10 proc. didės“, – BNS teigė G. Balnis.

Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos, kuri vienija beveik keturias dešimtis viešbučių ir restoranų, prezidentė Laura Taučiūtė taip pat sako, jog kainas kelti vers ne tik didesnis PVM, bet ir padidėję alkoholio akcizai, minimali alga.   

„Galutinis vartotojas jaus kainų augimą, nes verslas negalės išsilaikyti. Palangos verslininkai stengiamės kiekvienais metais teikti paslaugas ištisus metus, o kai mažesni žmonių srautai, dar sunkiau. Mokesčiai apsunkina situaciją“, – BNS sakė L. Taučiūtė. 

Tačiau ji neatmetė, kad dalis restoranų padidėjusias sąnaudas dar kiek laiko dengs iš rezervų.   

„Bus pereinamasis laikotarpis. Kiek jis (verslas – BNS) paveš? Palanga negali kelti kainų tiek, kiek brangsta žaliavos, energetika, komunalinės paslaugos. Turime būti konkurencingi su kitais kurortais. Kelti kainas yra didelis iššūkis, nes galime išgąsdinti tuos, kurie planuoja pasirinkti Palangą atostogoms“, – svarstė asociacijos vadovė.    

Pasak G. Balnio, PVM tarifo atstatymas yra antras po pandemijos iššūkis maitinimo sektoriui, todėl, jo žodžiais, valdžia jį žlugdo: „2024-ųjų planas yra išgyventi iki kitos valdžios“. 

Jis neatmeta, kad sektoriaus atstovai imsis „kažkokių veiksmų“, o dalis verslo pasitrauks į šešėlį. Pasak G. Balnio, brangesnis maitinimas skatins lietuvius vykti pramogauti į kitas šalis, atgrasys atvykti užsieniečius.  

Jis taip pat pabrėžė, kad iš laikinai sumažinto PVM restoranams nepavyko sutaupyti, nes žaliavų tiekėjai brangino produkciją, o maitinimo įstaigos kainas kėlė mažiau nei brango žaliavos.

L. Taučiūtė sako, kad kai kurie kurorto restoranai jau svarsto glaimybę stabdyti veiklą.

„Labai didelis iššūkis, nes restoranai nėra pilnai atsigavę po kovido – dar kabo didžiulės skolos – bei po karo pasekmių, kai brango elektra, dujos, žaliavos, o paskui dėl infliacijos“, – BNS teigė L. Taučiūtė.  

Mokinius ir darželinukus maitinančių įmonių laukia liūdni sprendimai

Ugdymo ir gydymo įstaigų maisto gamintojų asociacijos, vienijančios 7 įmones, maitinančias daugiau negu 30 tūkst. vaikų ir moksleivių, vadovės Eurikos Turonienės teigimu, maitintojai, kurie yra ir PVM mokėtojai, nebeturi galimybių įsigyti pigesnių žaliavų. 

„Nebeturime kur pigintis, nebeturime kur prastinti valgiaraščių iki nežinia kokio pigumo produktų, nes tokio pigumo jų nebeegzistuoja rinkoje, kad būtų galima pagaminti maisto už 2,1 euro“, – BNS kalbėjo E. Turonienė.  

Asociacijos vadovė, be kita ko, pabrėžė, kad neseniai Seimo įteisinta trumpoji žemės ūkio produktų tiekimo grandinė nenaudinga, nors ir leis perkančiosioms organizacijoms įsigyti maisto produktų tiesiai iš smulkių ūkininkų ar ūkių.

„Dauguma maitintojų yra privačios įstaigos ir mūsų neriboja viešieji pirkimai. Jau dabar esame atsirinkę pačius geriausius kainos ir kokybės prasme pardavėjus“, – sakė E. Turonienė.

Anot jos, nuo pandemijos kai kurie maisto produktai pabrango 60 proc., dalis – net 90 procentų.

E. Turonienės teigimu, nė vienas mokyklų maitintojas dar nėra nutraukęs veiklos, bet įsigaliojus standartiniam PVM tarifui laukia „daug labai žiaurių ir liūdnų sprendimų“ – kai kurie maitintojai ketina atsisakyti arba jau nebetiekia maisto mokykloms, o pasiliko aptarnauti tik darželius, įmones – taip siekiama diferencijuoti veiklą. 

Be kita ko, ji apgailestauja, kad dalis savivaldybių dar nėra patvirtinusios lėšų didesnėms kainoms kompensuoti už nemokamą vaikų maitinimą darželiuose ir mokyklose: „Tai labai neatsakinga iš savivaldos, nežinioje maitintojai, negali pirkti žaliavų“.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija BNS nurodė, kad šiemet nemokamam mokinių ir vaikų maitinimui papildomai skirta 400 tūkst. eurų, iš jų beveik 200 tūkst. eurų – dėl didesnio PVM. Ministerijai pavaldžių ikimokyklinio ugdymo įstaigų maitinimo kainas, remdamiesi produktų kainomis, kurios negali viršyti 7 proc. bazinės socialinės išmokos, nustato jų direktoriai.

„Kainos skirtingos, kadangi produktus vieni darželiai įsigyja iš ūkininkų, kiti – iš prekybininkų“, – komentare BNS teigė ministerija.

Pasak jos, nuo 2024 metų mokinių maitinimo norma padidinta 25 proc.: „Maitinimo normos padidintos mokinių nemokamam maitinimui skirtiems produktams įsigyti.“  

Ne PVM mokėtojų padėtis iš esmės nesikeičia 

Panevėžio miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Silvija Sėrikovienė pranešė, kad tarybos sprendimu vienos dienos vieno mokinio nemokamam maitinimui skiriamos lėšos yra didesnės nei švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyti dydžiai.

„Pokyčių miesto ugdymo įstaigų maitinimo organizavime nenumatoma“, – BNS teigė S. Sėrikovienė. 

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus patarėja Sandra Verenkaitė-Bubliauskienė BNS nurodė, kad PVM dydis neturės įtakos vaikų maitinimo kainai miesto švietimo įstaigose, nes beveik visos jos maitinimą organizuoja pačios, jos nėra PVM mokėtojos.

Pasak jos, iš 64 švietimo įstaigų mieste maitinimo paslaugą perka tik trys. 

Šiaulių ilgalaikio gydymo ir geriatrijos centro direktorė Inga Tamosinaitė BNS sakė, kad didesnis PVM tarifas įtakos neturės, nes maisto produktai perkami per viešuosius pirkimus ir jiems taikomas 21 proc. PVM. 

Pasak Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos Eglės Andriuškienės, jau rengiamas įsakymas, kuriuo bus didinamos lėšos nemokamam maitinimui mokyklose ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose.

Planuojama, kad ikimokyklinukų ir 1-4 klasių auklėtinių pietums numatyta suma didės 25 centais iki 2,4 euro, vyresnių klasių mokiniams – 35 centais iki 2,6 euro. Pusryčių, pavakarių išlaidų pokytis bus nežymus. 

„Pagal sutartinius įsipareigojimus su savivaldybe maisto tiekėjai turi teisę nemokamo maitinimo kainas taikyti ir tėvelių apmokamam mokinių maitinimui. Tikėtina, kad dėl šių priežasčių mokamo maitinimo kaina gali taip pat atitinkamai padidėti“, – BNS sakė E. Andriuškienė.

Tuo metu Kauno darželiuose vaikų maitinimas organizuojamas kitaip – savivaldybė produktus perka centralizuotai.

„Darželiai aprūpinami produktais už palankią kainą, todėl čia pokyčių neturėtų būti“, – teigė E. Andriuškienė.