Vasario 9 d. „Rokiškio Sirena“ kamera užfiksavo į mūsų miestą jau sugrįžusius pirmuosius pavasario pranašus - gulbes giesmininkes. Netoliese tvenkinio gyvenantys žmonės pasakojo, jog ketvirtadienį šių paukščių dar nebuvo matyti.  
Gulbės giesmininkės yra į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos antinių šeimos atstovės. Šie paukščiai skiriasi nuo mūsų šalyje kur kas labiau paplitusių ir žinomų savo giminaičių– gulbių nebylių.

Nors abiejų rūšių sparnuočiai yra baltos spalvos ir panašaus dydžio, atskirti juos gana paprasta. Užtenka žvilgtelėti į gulbės giesmininkės snapą. Jo pagrindas ir šonai geltoni, o galas ryškiai juodas. Plaukiodami šie sparnuočiai kaklo neišriečia į „s“ raidės formą, laiko jį vertikaliai aukštyn. Sparnai ilgi ir tvirti. Kojos masyvios, pilkšvos spalvos. Patinėliai šiek tiek stambesni už pateles. Skleidžiami garsai itin skardūs: kleketavimas, trimitą primenantis klykavimas.

Gulbės giesmininkės dažniausiai migruoja, ypač perinčios šaltų žiemų kraštuose. Lietuvoje žiemoja labai retai, pasilieka nebent pavienės poros. Šiek tiek dažniau žiemą Lietuvoje gulbės giesmininkės žiemoja Nemune prie Kauno hidroelektrinės. Taip pat Kuršių mariose, kur jos būna tol, kol užšąla marios ir Nemuno deltos apsemtos pievos.