Kelias dienas smagiai spiginusi saulutė nors oro labai smarkiai ir neįkaitino, bet, rodosi, sužadino pirmąsias pavasario šaukles – snieguoles. Jų baltos galvutės jau išlindo po vieno kėdainiečio langais. Beje, pavasaris rodo ir daugiau ženklų – iš klevų pradeda tekėti sula.
Snieguolės pražydo sodybos kieme

Verslininkas, zoobotanikos parko įkūrėjas Gytis Gaubys pirmąsias pavasario šaukles išvydo ankstų trečiadienio rytą. „Savo kieme radau jau šį rytą pražydusias. Justinavos soduose jau yra. Norėjau žmonelę nustebinti ir nuskyniau kelis žiedelius, kad rytinė kava pavasariu kvepėtų.

Kas keisčiausia, nepaisant šalčio, pasirodžiusios snieguolės dažniausiai atneša šilumą – pernai irgi taip buvo, šiltos kelios savaitės po to sekė. Sinoptikai sinoptikais, bet geriausias orų pranašas – snieguolės“, – pastebėjo G. Gaubys.

Ankstyvosios snieguolės – stiprios ir atsparios

Žinomas šalies gamtininkas Selemonas Paltanavičius sakė, kad snieguolė yra amarilinių šeimos darželio gėlė, įprastai pražystanti anksti pavasarį. „Augalas yra kilęs iš pietinės Europos dalies, tačiau sėkmingai auga praktiškai visoje Europoje. Tai yra daugiametė 8–20 cm aukščio svogūninė gėlė, kasmet išauginanti po vieną pridėtinį svogūną. Snieguolės žiedai specifinės varpelio formos, o jas apdulkina vabzdžiai.

Šios iš pažiūros gležnos gėlės gana atsparios šalčiui ir saulei pakaitinus gali kaltis net pro sniegą, tačiau smarkaus speigo neatlaiko“, – paaiškino žymus gamtininkas.

Pirmi pavasario ženklai

Nors daugelis mūsų pavasario pradžią paskelbiame tik tuomet, kai išvystame pirmuosius gėlių žiedus, gamtininkas tikrąja pradžia laiko kitą reikšmingą įvykį.

„Pirmasis pavasario ženklas yra sulos tekėjimas iš medžių. Klevų sula jau pradeda tekėti. Jei ilgesnis pavasaris, sulą, tiesa, ne klevų, o beržų galima gerti nors ir iki balandžio vidurio.

Jei po itin stiprios žiemos labai įšąla žemė ir pats medis, sula teka labai ilgai, tačiau šiemet labai šalta nebuvo, tad sula ilgai netekės, reikės paskubėti pasimėgauti“, – teigė S. Paltanavičius.