Prezidentas Gitanas Nausėda ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen abejoja galimybėmis įgyvendinti mokesčių reformą dar šios parlamento kadencijos metu, nepaisant to, kad toks siūlymas įtrauktas į rudens sesijos Seimo darbų programą.

V. Čmilytė-Nielsen sako, kad dabar „nebėra laikas“ įgyvendinti mokestinius pakeitimus iš esmės, tačiau galimi priimti keletą iniciatyvų, kurios „nebūtų skausmingos“.

„Mokestiniams pakeitimams iš esmės, mano galva, dabar nebėra laikas. Tačiau yra kelios iniciatyvos, teiktos ir liberalų, pvz. PVM kartelės mokėtojo didinimas, investicinė sąskaita, kurie yra praėję arba pateikimo stadiją, arba gavę Vyriausybės išvadą, tikrai nematau jokios prasmės jų atidėti iki kitos kadencijos“, – penktadienį po Seimo valdybos ir šalies vadovo susitikimo žurnalistams kalbėjo parlamento vadovė.

„Tai neskausmingi, bet labai pozityvūs pakeitimai, kuriuos galėtume pabaigt, bet jų neverta vadinti skambiu reformos vardu“, – teigė ji.

G. Nausėda pabrėžė, kad tai, kas liko „realiai svarstytino“ šiam parlamentui, nebegalima laikyti mokesčių reforma. Vis tik, pasak jo, galima svarstyti Prezidentūros siūlymą dėl papildomo nepamokestinamojo pajamų dydžio už kiekvieną vaiką.

„Panaši nuomonė, nes tai, kas liko ant stalo realiai svarstytino, būtent šiam Seimui, jau nebelaikytina mokesčių reforma. Turime savo pasiūlymą dėl papildomo neapmokestinamojo pajamų dydžio už kiekvieną vaiką, esame pasirengę svarstyti ir ieškoti šaltinių, kaip tai būtų galima finansuoti“, – sakė šalies vadovas.

„Bet jei kalbame tik apie šį pasiūlymą, tai nėra mokesčių reforma, tai vienas iš būdų pagerinti šeimų padėtį. Čia viskas priklausys nuo mūsų valstybės finansinių galimybių, ar pajėgsime tai padaryti 2025 m.“ – pažymėjo jis.

ELTA primena, kad praeitais metais po ilgo laukimo Finansų ministerijos pristatyta ir Seime pateikta mokesčių reforma. Paketą sudarė septynių įstatymų projektų pakeitimai, iš kurių trys teikti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM). Buvo numatyti didesni mokesčiai daliai dirbančiųjų individualiai, daugiau asmenų priėmus reformą turėtų mokėti nekilnojamojo turto mokestį, keistųsi kai kurių lengvatų taikymo tvarka, būtų įvesta minimali nedarbo išmoka, tačiau reforma užstrigo.

Nors birželį po pateikimo buvo pritarta visam paketui, tačiau rugpjūčio pabaigoje posėdžiavusi koalicinė taryba sutarė apie prieštaravimų tarp valdančiųjų sukėlusią mokesčių reformą toliau diskutuoti atskirais etapais.

Spalio mėnesį buvo grįžta prie nekilnojamo turto (NT) mokesčio, svarstymo stadijoje jam buvo pritarta, projektą parėmus keliems socialdemokratams, tačiau projektui paramos neišreiškė koalicijos partneriai „laisviečiai“.

Socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė kitos Seimo kadencijos metu žada įgyvendinti mokesčių reformą ir pertvarkyti sistemą. Anot jos, mokesčiai turi būti visiems suprantami, teisingi ir jų turi būti pakankamai surinkta, kad būtų prieinamos viešosios paslaugos.

V. Blinkevičiūtė tikina norinti, kad mokesčių reforma ateinančios Seimo kadencijos metu būtų įgyvendinta jau pirmaisiais metais. Anot jos, socialdemokratai gavę pasitikėjimą iš rinkėjų, netrukus pradėtų darbus šiuo klausimu.