Parlamentarams po pateikimo pritarus idėjai gruodžio 7-ąją paskelbti Nacionaline vyno kultūros diena, Seimo teisininkai abejoja, ar toks siūlymas atitinka įstatyme numatytus atmintinų dienų kriterijus.

„Įrašymas į atmintinų dienų sąrašą turėtų būti grindžiamas ne vien ekonominiu poveikiu, tačiau ir pateiktais faktiniais duomenimis apie esminę įvykio svarbą valstybingumo kūrimui, visuotinėms vertybėms, nacionalinei kultūrai ar istorijai, apie kultūrinį ir socialinį poveikį Lietuvos visuomenei“, – savo išvadoje sako Seimo kanceliarijos Teisės departamentas.

Įstatymo projekto aiškinamajame rašte, kaip pastebi teisininkai, įvykio reikšmė siejama su tuo, kad Lietuva įtraukta į Europos Sąjungos (ES) vynuogininkystės žemėlapį ir pripažinta vynuogininkystės šalimi, kas sudarė galimybes gauti paramą vynuogininkystės plėtrai ir funkcionavimui.

Anot Seimo Teisės departamento, įrašymas į atmintinų dienų sąrašą suteikia oficialų pripažinimą ir teisinį pagrindą rengti oficialius šventinius renginius, o kartu ir galimybę siekti tokius renginius įgyvendinančių projektų finansavimo iš valstybės biudžeto lėšų. Atsižvelgiant į Kultūros ministerijos kompetenciją formuojant valstybės kultūros politiką, dėl projekto Seimo teisininkai siūlo gauti Vyriausybės išvadą.

Pagal įstatymą, atmintina diena – „reikšminga diena, susijusi su esminiais Lietuvos valstybingumo kūrimo ir įtvirtinimo faktais ir įvykiais, visuotinių vertybių propagavimu, atminimo kultūros ir gyvosios istorijos išsaugojimu“.

Kaip ELTA jau skelbė, pasibaigusioje pavasario sesijoje parlamentarai po pateikimo pritarė Seimo pirmininko pavaduotojo Vytauto Mitalo siūlymui gruodžio 7-ąją paskelbti Nacionaline vyno kultūros diena.

Nacionalinės vyno kultūros dienos paskelbimas, jo nuomone, skatintų vietinį turizmą, suteiktų daugiau galimybių vyndariams stiprinti  savo ūkinę veiklą, plėtoti vyndarystės tradicijas.

Šiuo metu atmintinų dienų sąraše yra 92 dienos.