Lietuvoje baigėsi žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimas. Palyginti su praėjusiais metais, bendras deklaruotas plotas liko iš esmės nepakitęs. Ūkininkai aktyviai dalyvavo gamybinėse veiklose, kurios prisideda prie Žaliojo kurso įgyvendinimo tikslų, tačiau kraštovaizdžio elementų pasirinkimas nebuvo populiarus. Žemės ūkio ministerija, įvertinusi šių metų pasėlių deklaravimą, dėl kai kurių Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (Strateginis planas) patobulinimų jau kreipėsi į Europos Komisiją, bet esminę plano peržiūrą atliks kartu su žemdirbių organizacijomis per artimiausius 2-3 mėnesius.

Deklaruotas plotas – beveik toks pat, pareiškėjų – mažiau

VĮ Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, šiemet buvo pateikta 116,2 tūkst. paraiškų (pernai – 118,7 tūkst.), deklaruotas 2,904 mln. ha (pernai – 2,897 mln. ha) plotas.

Pavėluotai paraiškas buvo galima teikti iki birželio 30 d. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad šie metai yra pirmieji įgyvendinant 2023–2027 m. Strateginį planą, pavėlavusiems išmokos nebus mažinamos, avansiniai mokėjimai taip pat bus išmokami laiku.

Šiemet didžiausi žemės ūkio naudmenų ir kiti plotai deklaruoti Panevėžio, Kėdainių, Raseinių r., o daugiausia paraiškų pateikta Šilalės, Alytaus, Šilutės r. savivaldybėse. Vidutinis paraiškoje deklaruotas plotas šiemet sudaro 24,9 ha ir jis nuolat didėja: 2010 m. – 15,6 ha, 2015 m.  – 20,6 ha, 2020 m. – 23,5 ha.

Palyginti su 2022 m., šiais metais padidėjo žieminių miežių, vasarinių kvietrugių, baltyminių augalų, cukrinių runkelių, agurkų, salotų, cukinijų, lęšių, mišrių sodų ir uogynų, šparagų, kalendrų, vikių, avižų plotai, o sumažėjo – ‚Spelta‘ kviečių, pluoštinių kanapių, rapsų, rapsukų, brokolių, grikių, pomidorų, pašarinių runkelių, moliūgų, ridikėlių plotai. 

Kadangi šiemet žaliasis pūdymas užskaitomas kaip negamybinė veikla, šis plotas per metus padidėjo daugiau kaip 27 proc.– deklaruota 79,5 tūkst. ha. O juodojo pūdymo, atvirkščiai, net 82 proc. sumažėjo – deklaruota 24,9 tūkst. ha.

Ekologinės sistemos: paraiškų sulaukta daugiau nei tikėtasi

Už dalyvavimą Strateginiame plane numatytose ir savo noru pasirinktose klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingose ekologinėse sistemose ūkininkams bus atlyginta papildomai. Ekologinėms sistemoms kasmet skirta 25 proc. Lietuvos tiesioginių išmokų metinio voko (tokia reglamento nuostata). 2023 m. privalomas išmokėti minimumas – 22,5 proc.

Nors buvo nuogąstavimų, deklaravimo duomenys rodo, kad pareiškėjai ekologinėse sistemose dalyvavo aktyviai. Privalomas minimumas (22,5 proc.) tikrai bus pasiektas. Preliminariais vertinimais, iki administracinių patikrų lėšų poreikis ekologinėms sistemoms gali siekti apie 33,1 proc. bendros tiesioginių išmokų sumos.

Pareiškėjai aktyviausiai dalyvavo kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ gamybinėse veiklose (pateikiami proc. nuo suplanuoto 2023 m. ploto): „Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“ – 258,3 proc.;  „Augalų kaita“ – 218,1 proc.; „Tarpiniai pasėliai“ – 176 proc.; ir negamybinėse veiklose: „Trumpaamžių medingųjų augalų juostos“ – 87,9 proc.; „Daugiamečių žolių juostos“ – 61,1 proc. 

O štai negamybinė veikla „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“ tarp pareiškėjų buvo mažiau populiari – deklaruota tik 6,9 proc. nuo suplanuoto 2023 m. ploto. Ūkininkai, siekdami dalyvauti ekologinės sistemos gamybinėse veiklose, 5 proc. negamybinių plotų atitikčiai įskaityti daugiausia rinkosi ir deklaravo ne kraštovaizdžio elementus, bet žaliąjį pūdymą.

„Vertinant situaciją bendrai, galima pasidžiaugti, kad Lietuvos ūkininkai pokyčiams buvo pasiruošę, jų indėlis mažinant klimato kaitos poveikį yra akivaizdus. Tokios priemonės, kaip neariminė žemdirbystė, dirvožemio organinę anglį tausojanti augalų kaita ir tarpinių pasėlių ekologinės sistemos yra pačios populiariausios“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Ploto, kuriame ūkininkaujama ekologiškai,  deklaruota mažiau

Pareiškėjai šiemet deklaravo 212,2 tūkst.  ha ekologinių plotų (įskaitant perėjimą prie ekologinių), o tai sudaro apie 82 proc. 2022 m. deklaruoto ploto. Ekologinėje sistemoje „Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo“ deklaruota 29,6 proc. nuo Strateginiame plane suplanuoto 2023 m. ploto, tačiau 2023 m. naujai deklaruotų plotų yra apie 50 proc. daugiau nei 2022 m. Ekologinėje sistemoje „Ekologinis ūkininkavimas (vaisiai, uogos, daržovės, vaistažolės ir prieskoniniai augalai)“ deklaruota 50,6 proc. nuo suplanuoto 2023 m. ploto, o kaimo plėtros intervencinėje priemonėje „Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai“ – 75,5 proc. nuo suplanuoto 2023 m. ploto.

Pasak ministro, bus ieškoma galimybių populiarinti šias veiklas.

Ministras K. Navickas: „Tobulėti yra kur“

„Nepaisant to, kad deklaravimas pasibaigė ir pavyko įveikti didžiąją dalį deklaravimo metu atsiradusių iššūkių, deklaravimo duomenys rodo nerimą keliančius signalus. Toliau mažėja daugiamečių pievų plotai, o įsipareigojimai EK, palyginti su praeitu laikotarpiu, padidėjo, tad labai didelė tikimybė, kad pievų išlaikymo (neišarimo) įsipareigojimai nebus įvykdyti.  Situacijos nepuošia ir neįvykęs susitarimas su Aplinkos ministerija dėl paviršinio vandens apsaugos juostų ir zonų teisinio, administracinio reguliavimo. Susidūrus su teisinio reguliavimo trūkumu, vandens apsaugos juostų klausimą sprendėme savo iniciatyva, siekdami pareiškėjams sudaryti visas galimybes laiku deklaruoti pasėlius ir išvengti galimų pažeidimų. Turi būti tobulinami ir kai kurie techniniai deklaravimo sprendimai“, – sako žemės ūkio ministras. K. Navickas.