Šiandien startuoja kvietimas individualių gyvenamųjų namų ir daugiabučių namų, kurie neprijungti prie centrinio šildymo savininkams, norintiems pasikeisti iškastiniu kuru kūrenamus katilus į mažiau taršius šildymo įrenginius.

Šiems metams iš Klimato kaitos programos tam skirta net 25 mln. eurų, pirmajam kvietimui – 13 mln. eurų.

„Tai priemonė, leidžianti prisidėti ne tik prie švaresnės aplinkos, bet ir prie iškastinio kuro importo mažinimo. Taigi kiekvienas atsisakęs taršaus katilo prisidės prie švaresnės aplinkos ir Lietuvos energetinės nepriklausomybės“, – sako Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Nacionalinių programų valdymo departamento direktorius Jonas Balkevičius.

Maksimali paramos suma pareiškėjui siekia 14,5 tūkst. eurų, vidutiniškai ji sudaro 2,7 tūkst. eurų. Kompensacinė išmoka apskaičiuojama pagal aplinkos ministro įsakyme nustatytus fiksuotus dydžius.

Gamtines dujas, dyzelinį krosnių kurą, akmens anglį, durpių briketus ir kitą iškastinį kurą naudojančius šilumos gamybos įrenginius galima keisti į naują 5 klasės efektyvumo biokuro katilą arba šilumos siurblį, kuris naudoja geoterminę, hidroterminę arba aeroterminę energiją.

Teikti prašymus per APVA informacinę sistemą APVIS gyventojai gali visą mėnesį – nuo birželio 15 d. iki liepos 15 d.

Gauti prašymai bus vertinami konkurso būdu pagal kvietime nustatytus kriterijus. Kompensacijos skyrimui jokios įtakos neturi paraiškos pateikimo greitis, todėl nesvarbu, ar prašymas pateiktas pirmąją, ar paskutinę kvietimo dieną.

Per 2021 m. daugiau kaip 4,3 tūkst. namų ūkių gyvenamųjų namų šildymui naudotus taršius šildymo įrenginius pakeitė į atsinaujinančius energijos išteklius naudojančius įrenginius. Populiariausi šildymo įrenginiai buvo šilumos siurbliai (oras-vanduo), juos įdiegė 2,4 tūkst.  gyventojų, biokuro katilus – daugiau kaip 1 tūkst. Likusieji rinkosi šilumos siurblius oras-oras, žemė-vanduo ir vanduo-vanduo.

Dažniausiai gyventojai senus neefektyvius biokuro katilus keičia į šilumos siurblius oras-vanduo ir 5 klasės reikalavimus atitinkančius biokuro katilus. Ši tendencija pastebima jau ne vienerius metus.

Nuo šios priemonės įgyvendinimo pradžios 2012 m. Lietuvoje senus neefektyvius biokuro katilus į atsinaujinančius energijos išteklius naudojančius šilumos įrenginius pasikeitė virš 12 tūkst. namų ūkių. Jiems už atliktas investicijas jau išmokėta daugiau kaip 32 mln. eurų.