Penktadienį Lietuvos banke šios finansų institucijos valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus apžvelgs Lietuvos ekonomikos raidą ir pristatys naujausias makroekonomines prognozes.

Ketinama pristatyti šalies ekonomikos būklę Rusijos karo prieš Ukrainą akivaizdoje, apžvelgti padėtį darbo rinkoje ir pateikti darbo užmokesčio kitimo prognozes. Taip pat planuojama pateikti prognozes, kada galima tikėtis infliacijos mažėjimo, bei kodėl kainų augimas Lietuvoje viršija kitų Europos Sąjungos šalių tempus.

Tiesa, Lietuvos banko vadovas dar pirmadienį leido suprasti, kad vidutinės metinės infliacijos prognozės bus didesnės, nei lyginant su pateiktomis pastarąjį kartą, kovo mėnesį.

„Europos centrinio banko, bet taip pat ir Lietuvos banko infliacijos prognozės deja, peržiūrimos aukštyn. Neišvengiamai mes jas taip pat peržiūrėsime aukštyn“, – atsakinėdamas į žurnalistų klausimus užsiminė G. Šimkus.

ELTA primena, kad dėl didelio neapibrėžtumo įprastos ekonominės prognozės pastarąjį kartą buvo pakeistos galimais ekonomikos raidos scenarijais, kurių Lietuvos bankas parengė tris. Pagal visus juos prognozuota, kad vidutinė metinė infliacija perkops 10 proc. ribą.

Pagal konvencinį scenarijų, parengtą remiantis kovo 1 d. turėta informacija, numatoma, kad Lietuvos BVP šiemet augs 2,7, o infliacija sudarys 10,5 proc.

Šoko scenarijaus atveju, kuris pagrįstas prielaidomis ir finansų rinkų informacija iki kovo 17 d., šalies BVP šiemet didės 0,4, o infliacija sudarys 11,1 proc.

Didesnio šoko scenarijaus atveju numatomi hipotetiniai papildomi šokai ekonomikai, dėl kurių 2022 m. BVP sumažėtų 1,2, o infliacija sudarytų 11,5 proc. Šių dviejų scenarijų atveju aptariama tik dviejų pagrindinių makroekonominių rodiklių – BVP ir infliacijos – raida.

Gegužę pagal su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis metodologiškai suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) infliacija sudarė 18,9 proc., o vidutinė metinė – 10,5 proc.