Lietuvoje tęsiantis pasėlių deklaravimui, Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) nariai abejoja proceso sklandumu bei pastebi riziką, jog ūkininkų paraiškos nespės būti patvirtintos laiku.

Žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis savo ruožtu sako, kad nukelti deklaravimą galima, tačiau tuomet vėluotų ir pirmosios išmokos ūkininkams.

„Jei matysime, kad dėl kažkokių priežasčių vėluoja, tikrai pratęsti galima. Aišku svarbu ūkininkams suprasti, kad pratęsti deklaravimą galima, jokių problemų nėra, bet gali tuomet prasitęsti ir avansų išmokėjimas, ko ūkininkai visiškai nenori“, – trečiadienį KRK posėdyje teigė E. Giedraitis.

Anot viceministro, Nacionalinė mokėjimų agentūra pirmąsias patikras ir išmokų mokėjimą pradės tik pasibaigus deklaravimui.

„Ar paskui (...) ūkininkai nesiskųs, kad vėluoja avansai“, – svarstė jis.

Dirbamus žemės ūkio plotus žemdirbiai gali deklaruoti nuo balandžio 17 d. iki birželio 20 d., pavėluotai – iki birželio 30 d.

KRK narys Jonas Gudauskas kalbėjo, kad deklaracijų patvirtinimas, tikėtina, vėluos, nes pirmąsias dvi savaites jų nebuvo galima tvirtinti. Be to, iki gegužės 2 d. neveikė kraštovaizdžio elementų skaičiuoklė.

„Noras susitikus su ūkininkais ar žemės ūkio specialistais, kad tikrai būtų pratęsta iki birželio 30 d. be sankcijų. Nes yra nemažai naujovių deklaracijose“, – posėdyje teigė J. Gudauskas.

KRK pirmininkas Viktoras Pranckietis akcentavo, kad reiktų svarstyti pratęsti deklaracijų teikimo terminą, pavyzdžiui, dviem savaitėms – siekiant užtikrinti, jog visi ūkininkai gautų tinkamas išmokas.

„Reikėtų pagalvoti apie terminų pratęsimą, negalvojant apie tai, kad pinigus reikės išmokėti vėliau, jei dviem savaitėms nusikels. Nežinau, ar tai bus blogai, jei gaus jų žmonės daugiau arba išvis galės gauti“, – pažymėjo V. Pranckietis.

Tuo tarpu kitas komiteto narys, Kęstutis Mažeika, kalbėjo, jog, pavyzdžiui, Marijampolės rajono savivaldybėje iš visų 2,2 tūkst. pasėlius deklaruojančių ūkininkų kol kas tą padarė apie 10 proc. Jis pabrėžė, kad savivaldybės žemės ūkio skyriaus darbuotojai padėdami vienam ūkininkui deklaruoti pasėlius užtrunka bent porą valandų.

„Man matematiškai skaičiuojant, iki tos birželio 30 d. fiziškai niekaip praktiškai neįmanoma, kad visi ūkininkai galėtų deklaruoti pasėlius. (...) Chaosas tikrai didžiulis, žmonės pasipiktinę. Ministerijai siūlau padaryti išvadas, atšaukti reikalavimus, kur jums ir patiems neaišku, nes realiai procesas yra visiškai nesklandus“, – deklaravimo procesą kritikavo K. Mažeika.

E. Giedraitis savo ruožtu atsakė, jog padėtis nėra tokia bloga, tačiau patikino, esą deklaravimas tikrai vėluos, jei savivaldybių specialistai daug laiko skirs ūkininkų konsultacijoms.

„Kalbamės su ūkininkais, susitikimai vis dar vyksta ir taip blogai tikrai nėra. Seniūnijų darbuotojai tikrai gali ir nekonsultuoti ūkininkų, jie turi įbraižyti laukus. Jei seniūnijų darbuotojai konsultuos ūkininkus, jei tą daro Marijampolėje ir sugaišta tam labai daug laiko, tikrai vėluos deklaravimas“, – aiškino žemės ūkio viceministras.

Anot Žemės ūkio ministerijos atstovo, per pirmąją savaitę, kuomet sistema veikia pilnu pajėgumu, patvirtintos jau 12 tūkst. pasėlių deklaracijų. Antradienio ryto duomenimis, patvirtintų paraiškų skaičius išaugo iki 16 tūkst.

„Aišku, kaip ir ankstesniais metais, pirmosios patvirtintos paraiškos apima nedaug hektarų. Vidurkis, jei pačioje pradžioje, buvo visada 7 hektarai vienoje paraiškoje, šiuo metu vidurkis artėja arti 10 hektarų. Po truputį deklaruotas plotas didėja“, – teigė E. Giedraitis.

ELTA primena, kad Lietuvoje tęsiasi žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimas. Kaip praėjusią savaitę pranešė ŽŪM, savo dirbamų plotų deklaracijas užpildžiusiems ūkininkams nuo praėjusio antradienio jau leidžiama jas patvirtinti. To nebuvo galima padaryti pirmąsias dvi deklaravimo savaites.

E. Giedraitis trečiadienį patikino, jog iki tol buvę trūkumai pašalinti ir sistema veikia pilnu pajėgumu.

„Kas suplanuota iki gegužės 2 d. buvo padaryta – tai klaidų sutikrinimas deklaracijoje ir veiklos ariamoje žemėje skaičiuoklė, kuri turi sutikrinti kad ūkininkas surinktų 5 proc., negamybinių veiklų. Viskas tas veikia“, – sakė viceministras.

Sulig naujuoju Lietuvos žemės ūkio strateginiu planu, nuo šių metų nelieka žalinimo išmokos. Vietoje to ūkininkai gali pasididinti tiesiogines išmokas dalyvaudami vienoje iš 10 klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingų sistemų – vadinamųjų ekoschemų. Taip pat daugėja geros agrarinės būklės ir aplinkosaugos, įvedami kiti reikalavimai.

E. Giedraitis yra sakęs, kad proceso pradžioje žemdirbių aktyvumas deklaruojant pasėlius buvo itin didelis, pavyzdžiui, vien per pirmąją laukų įbraižyta beveik dvigubai daugiau nei praėjusiais metais.

Ministerija kiekvieną ketvirtadienį ūkininkams rengia nuotolines konsultacijas, jų įvyko jau trys. Pasak viceministro, į jas prisijungia apie 420–520 žemdirbių.