Kretingos savivaldybės taryba protokoliniu sprendimu nutarė prašyti teismo išspręsti „Jokūbavo keliuko“ problemą, nes pati to padaryti nepajėgi – Administraciją įpareigoti pradėti teisminį procesą dėl žemės paėmimo visuomenės reikmėms. Tačiau taip pat planuojama dar kartą pamėginti su sklypo Babrūnės gatvėje Jokūbave savininkais susitarti geruoju.

Vis labiau artėjantys savivaldos rinkimai atsispindėjo ir ketvirtadienį įvykusiame Savivaldybės tarybos posėdyje, kuriame dalyvavo būrys Jokūbavo bendruomenės atstovų. Jų vizitas į posėdį turėjo vieną tikslą – parodyti politikams, kad „Jokūbavo keliukas“ jiems yra labai reikalingas. Tai akivaizdu, nes dabar daugiau kaip 30 jokūbaviškių žemės ūkio techniką tenka vairuoti keliskart toliau nei anksčiau ir važiuoti per gyvenvietės centrą.

Neseniai savivaldybės administracija, pateikusį ieškinį teismui dėl servituto nustatymo „Jokūbavo keliuku“, patyrė fiasko – galima sakyti, kad byla pralaimėjo procesui net neprasidėjus.

Dabar bandoma dar kartą lipti ant to paties grėblio – prašyti teismo, kad leistų paimti dalį privažios žemės visuomenės poreikiams. Ka toks teisminis procesas bus sėkmingas, daug vilčių neturi nei tarybos nariai, nei Savivaldybės administracijos vadovai. Tačiau politikai akivaizdžiai linkę patenkinti jokūbaviškių pageidavimą ir kreiptis į teismą.

„Mes privalome ginti rajono gyventojų interesus. Jei jokūbaviškiams keliukas reikalingas, vienaip ar kitaip jis turi būti“, – tokius įsitikinimus išsakė ir valdančiosios daugumos, ir opozicijos atstovai.

Sausį įvykusiame Tarybos posėdyje protokoliniu sprendimu Savivaldybės administracija buvo įpareigota išsiaiškinti visas galimybes kreiptis į teismą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams. Apie tai išgirdo ir Babrūnės gatvės sklypo savininkai, kurių toks politikų sprendimas nenudžiugino. Mat pradėjus teisminį procesą, kuris gali tęstis neaišku kiek laiko, labai tikėtina, kad tektų sustabdyti sklype vykdomus darbus. Tai, suprantama savininkams nenaudinga.

Taigi, neseniai sklypo savininkai kreipėsi į Savivaldybės administraciją ir paprašė nesikreipti į teismą. Taip pat jų prašymas pateiktas ir Tarybai. Jame vaizdingais pavyzdžiais iliustruotas galimybės paimti žemę visuomenės poreikiams beviltiškumas.

Be to, savininkai savo prašymu lyg ir parodo, jog nusiteikę derėtis – jei Savivaldybės administracija į teismą nesikreips, jie galbūt prisidės įrengiant naują apvažiavimą. Galbūt darbais ar technika, kas, esą, sumažintų savivaldybės išlaidas.

Toks problemos sprendimo būdas tikriausiai būtų racionaliausias. Juo labiau, kad jokūbaviškiai prašo kuo skubiau problemą išspręsti. Tarybos nario Juozo Mažeikos paraginti, politikai nutarė vis dėlto kreiptis į teismą ir tuo pačiu pamėginti tartis su savininkais. Anot jų, teismo procesą juk galima sustabdyti bet kada.

Aistas Mendeika („Švyturio laikraštis“)