Aplinkos apsaugos departamentas atkreipia dėmesį, kad draudimas iki sausio pabaigos žvejoti vėgėles yra svarbus: taip norima šias žuvis apsaugoti neršto laikotarpiu ir gausinti jų išteklius.

Nuo šiandien (gruodžio 15 d.) iki sausio 31 d. šių žuvų žvejyba draudžiama visuose vandens telkiniuose. Taip pat šiuo laikotarpiu draudžiama žvejoti tamsiuoju paros metu nuo saulės laidos iki patekėjimo (vadovaujantis įrašais kalendoriuje), pagrindinėse vėgėlių nerštavietėse – Nemuno upėje nuo Gėgės upės žiočių iki Jurbarko tilto ir Nevėžio upėje nuo žiočių iki Babtų tilto.

Vėgėlė – vienintelė menkių šeimos žuvis, gyvenanti gėluose vandenyse. Atrodytų, kad vėgėlėms negali kilti joks pavojus – patelė išneršia apie 1 mln. ikrelių, vis dėlto didžiąją jų dalį sunaikina ešeriai, pūgžliai ir kitos žuvys, žiemą prasidėję potvyniai.

„Ankstesniais metais, daug pažeidimų fiksuodavome nakties metu, nerštavietėse sulaikydavome nemažai brakonierių. Per keletą metų, įsigaliojus draudimui žvejoti tamsiu paros metu, pamatėme, kad apribojimai pasiteisina ir duoda gerų rezultatų“, – sako Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyr. specialistė Laimutė Bulcienė.

Taigi, ketvirtadienį prasidėjus vėgėlių gaudymo  draudimui, aplinkosaugininkai tikrins, ar laikomasi taisyklių ir žvejojama atsakingai, atsižvelgiant į galiojančius draudimus.

„Primename, kad už bet kokiu būdu iki sausio 31 d. sugautas vėgėlės bus baudžiama iki 300 eurų bauda, konfiskuojami žvejybos įrankiai, valtys ir kitos žvejybos priemonės. Be to, pažeidėjas turės atlyginti žuvų ištekliams padarytą žalą – sumokėti po 240 eurų už kiekvieną sugautą vėgėlę“, – priduria L. Bulcienė.