„Vilniaus prekybos“ pelnas pernai mažėjo 37 proc., pajamos augo 5 proc.

Verslininko Nerijaus Numos valdoma viena didžiausių Lietuvoje verslo grupių „Vilniaus prekyba“ pernai uždirbo 179 mln. eurų konsoliduoto grynojo pelno – 37 proc. mažiau nei užpernai (287 mln. eurų). 

Grupės pajamos per metus augo 5 proc. iki 8,1 mlrd. eurų (7,8 mlrd. eurų), penktadienį pranešė „Vilniaus prekyba“.

„Praėję metai mūsų grupės įmonių veiklos rinkose buvo kiek stabilesni. Mažėjanti maisto prekių infliacija atsispindi mūsų grupės 5 proc. pajamų augime, kurį vertiname kaip nuosaikų“, – pranešime sakė „Vilniaus prekybos“ direktorius Paulius Mencas.

Anot grupės, pajamų augimui didžiausios įtakos, kaip ir ankstesniais metais, darė „Maxima grupės“ plėtra Lenkijoje bei Bulgarijoje. Tuo metu grynasis pelnas mažėjo dėl padidėjusių veiklų, finansinės bei investicijų vertės sumažėjimo sąnaudų, investicinio turto perkainojimo.

„Vilniaus prekybos“ teigimu, dėl plėtros užsienio rinkose jos pajamų dalis Lietuvoje mažėja – pernai ji sudarė 34 proc. (2023 metais – 35 proc.). Lenkijoje ji sudarė 23 proc., Latvijoje – 15 proc., Švedijoje – 14 proc., Estijoje – 9 proc., Bulgarijoje – 4 proc.

Didžiausią grupės pajamų dalį pernai generavo „Maxima grupė“ – jos pajamos augo 4 proc. iki 6,1 mlrd. eurų, o labiausiai jos augo Lenkijoje – 8,7 proc. ir Bulgarijoje – 6,7 proc.

„Vilniaus prekybos“ įmonių pajamos iš elektroninės prekybos pernai mažėjo 2 proc. iki 218 mln. eurų (222 mln. eurų), o nuomos pajamos didėjo 9 proc. iki 91,4 mln. eurų (84 mln. eurų). 

Anot grupės, ji už 2024 metus Lietuvoje sumokės beveik 354 mln. eurų mokesčių – 8 proc. daugiau nei 2023 metais (327,3 mln. eurų).

 Baltijos šalyse, Lenkijoje, Bulgarijoje, Švedijoje ir Slovakijoje veikianti grupė per antrines įmones valdo prekybos centrus, vaistinių, restoranų ir kavinių tinklus.

Joje 2024 metų pabaigoje dirbo 45,2 tūkst. žmonių.

„Vilniaus prekybos“ naudos gavėjas – N. Numa, kuriam priklauso 96,73 proc. jos akcijų, rodo Registrų centro duomenys.