Lietuvoje gyvūnų kupiravimas draudžiamas jau beveik dvidešimt metų (nuo 2004 m.), tačiau tiek socialiniuose tinkluose, tiek gatvėje vis dar matome šunis su kirptomis ausimis, uodegomis. Gyvūnus nepaisant draudimų toliau kupiruoja tiek veisėjai, tiek ir pavieniai asmenys, nors tai sužaloja gyvūnus visam likusiam gyvenimui, o kupiruotojams gresia tūkstantinės baudos.

Tam tikrų veislių šunys nelegaliai vežami kupiruoti į kitas šalis tikintis, kad taip bus išvengta atsakomybės, tačiau tai netiesa. Išvežus gyvūną kupiruoti svetur ir vėliau jį parsivežus atgal į Lietuvą,  galioja ta pati teisinė atsakomybė kaip ir gyvūną kupiravus Lietuvoje.

Šunys nelegaliai kupiruojami ir Lietuvoje. Dalis gyvūnų nelegaliai kupiruojami Lietuvos veterinarijos klinikose, nors pagal Lietuvos įstatymus už tokias nelegalias procedūras iš veterinaro gali būti atimta licencija. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – VMVT) yra nustačiusi ir tokių atvejų, kai šunys nelegaliai kupiruojami namuose, šunims nukerpant ausis buitinėmis sąlygomis taip sukeliant gyvūnui didžiules kančias.

Siekiant, kad Lietuvoje šunys nebūtų nelegaliai kupiruojami, numatomas įstatymų griežtinimas uždraudžiant kupiruotus gyvūnus veisti, parduoti bei dalyvauti su kupiruotais gyvūnais parodose.

Išsamiau apie šunų kupiravimo atvejus ir šių nelegalių procedūrų sukeliamą žalą gyvūnams pasakoja VMVT, VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ ir VšĮ „Šuniukų fėja“ atstovai.

Šeimininkai savo nelegaliai kupiruotais gyvūnais puikuojasi socialiniuose tinkluose

VMVT yra ištyrę ir pritaikę administracinę atsakomybę asmenims, kurie apie savo pačių iniciatyva kupiruotus gyvūnus paskelbė socialiniuose tinkluose. Gyvūnų šeimininkai pasiskelbia apie įsigytą gyvūną, o vėliau – paviešina jau sužaloto gyvūno nuotraukas su apkarpytomis ir sutvarstytomis ausimis. Anot VMVT, kai kurie iš šių nubaustų asmenų – visuomenėje gerai žinomi žmonės. 

VMVT yra nustatę ir tokius atvejus, kai šeimininkai patys, be veterinarų pagalbos jauniems šuniukams žirklėmis nukerpa ausis, perriša uodegas, kad būtų sutrikdyta kraujotaka ir nukristų uodegos dalis. Gyvūnų laikytojai peržiūri video, kaip kupiruoti gyvūnus ir patys tokias procedūras imasi atlikti namuose. Deja, tokių „mokomųjų“ video internete – apstu.  Galima tik įsivaizduoti, kokios tokių veiksmų pasekmės augintiniui ir kokias kančias gyvūnas patiria. 

Anot VMVT atstovų tais atvejais, kai administracinė atsakomybė dėl šunų kupiravimo pritaikoma gyvūnų veisėjams ir konfiskuojami gyvūnai, jie dažniausiai tokių procedūrų vėliau neatlieka. 

Apie tai, kad veisėjai dažniausiai pakartotinai nenusižengia pasakoja ir GGI koordinatorė Lina Vaitekūnaitė: „Buvo pastebėta, kad viena veisėja karantino laikotarpiu visiems vienos vados šuniukams nukarpė ausis. Veisėjai buvo skirta bauda, ir, mūsų žiniomis, ji veisiamiems šuniukams tokių žalojančių procedūrų daugiau neatlieka. Visi gyvūnai į naujus namus iškeliauja su ausimis“. 

L. Vaitekūnaitė pasakoja ir apie tai, kaip viena žinoma moteris iš tos pačios veisėjos nusipirko šuniuką su ausimis ir apie tai paskelbė socialiniuose tinkluose. Tačiau po kurio laiko ši moteris socialiniuose tinkluose paviešino savo augintinio nuotraukas jau su nukirptomis ausimis. Šiam gyvūnui ausys buvo pašalintos jam jau gerokai paaugus, 9 mėnesių. Dėl tokio žiauraus elgesio su gyvūnu garsi moteris buvo nubausta. 

Anot GGI koordinatorės L. Vaitekūnaitės, žmonės savo gyvūnais dažnai puikuojasi socialiniuose tinkluose, bet beveik visi kupiruoti šunys, apie kuriuos viešai jų šeimininkai skelbia socialiniuose tinkluose ir kurių nuotraukomis dalijasi, organizacijai yra žinomi. „Kas liečia nelegalią šunų kupiravimo veiklą, GGI viena iš funkcijų yra viešosios erdvės, socialinių tinklų stebėsena. Identifikuojami atvejai ir informacija perduodama GGI teisininkams, kurie rengia medžiagą ir toliau su ja kreipiasi į atitinkamas institucijas, kad įstatymus pažeidę ir šunis nelegaliai kupiravę asmenys būtų nubausti.“ – apie organizacijos veiklą pasakoja L. Vaitekūnaitė. 

VšĮ „Šuniukų fėja“ vadovė Skaitė Svidraitė teigia, kad apie kupiruotus gyvūnus specialiai tam skirtoje platformoje praneša ir gyvūnų gerovei neabejingi žmonės: „Žmonės  apie kupiruotus gyvūnus teikia informaciją www.nukirpoausis.org, aš papildau trūkstama informacija, o GGI suformuoja skundą ir išsiunčia atitinkamoms institucijoms. Tarp nubaustų žmonių yra ir veisėjų, ir visuomenėje žinomų asmenų.“

S. Svidraitė dalijasi ir viena istorija, kai po skyrybų buvo apskųstas buvęs sutuoktinis dėl to, kad nelegaliai kupiravo savo augintinį: „Atsiuntė įrodymus, kai dar šuniukas buvo su ausimis ir jau be jų, pateikė informaciją, kokioje klinikoje buvo atlikta operacija. Negana to, atsiuntė nukirptų ausų galiukų nuotrauką“ – apie labiausiai įsiminusį atvejį pasakoja S. Svidraitė. 

Anot savo gyvūnų prieglaudą turinčios S. Svidraitės, liūdniausia, kad savo pačių sužalotų ir kupiruotų gyvūnų šeimininkai dažnai atsisako ir jie galiausiai atsiduria prieglaudose: „Į globą tokių šunų patenka irgi daug, nes būtent su tokiom veislėm ir dirbu, kurios labiausiai kupiruojamos. Deja.“ 

Kupiravimas pažeidžia šunų fiziologines funkcijas ir sukelia neatitaisomą žalą

Šalinant organus ar audinius siekiama pakeisti gyvūno išvaizdą, tokiu būdu pažeidžiama minkštųjų audinių ir (ar) kaulų struktūra. Uodegų ir ausų trumpinimas šunims yra skausmingos operacijos, dažnu atveju galimos ir komplikacijos. Atlikus tokias operacijas pažeidžiamos gyvūno fiziologinės funkcijos.  

Kaip pavyzdžiui, šios draudžiamos procedūros atliekamos jauniems (2-5 d. amžiaus) gyvūnams, be nuskausminimo ir nenaudojant ilgo veikimo skausmą mažinančių veterinarinių vaistų po tokių procedūrų atlikimo, todėl ateityje gali paveikti tokių gyvūnų vystymąsi. Negana to, dėl komplikacijų likusi ausies ar uodegos dalis gali likti itin jautriomis ir gyvūnui užaugus, gali būti jaučiami  skausmai, tarsi skaudėtų kūno dalį, kurios jau nebėra.

Ausys 2-3 mėn. šuniukams trumpinamos dėl estetinių sumetimų, tai yra skausmingos ir ilgo gijimo reikalaujančios procedūros, po kurių galimos įvairios komplikacijos. Dažnai po ausų trumpinimo dar naudojami ausų pakėlimo įtvirtinimai, sukeliantys šuniukams mažų mažiausiai nepatogumo jausmą, kančią.

Fiziologiškai šunų ausys apsaugo vidurinę ir vidinę ausį nuo nepalankių oro sąlygų, svetimkūnių ar infekcijos pakliuvimo. Todėl padidėja vidinės ausies sužeidimo ar ausų uždegimo rizikos.

Ausų sutrumpinimas rimta kliūtis šunims išreikšti jų kūno kalbai, o žmonėms ir kitiems šunims pamatyti gyvybiškai svarbius signalus.

Uodegos trumpinimas pažeidžia šuns fiziologines funkcijas, nes normaliai uodegos pagalba šuo ne tik išreiškia savo emocijas džiaugsmą, susijaudinimą, agresiją, bet ir padeda išlaikyti kūno balansą šunims bėgant ar plaukiant.