Lietuvoje siūlant sekti kai kurių Europos Sąjungos (ES) šalių pavyzdžiu ir sumažinti išmetamo pasibaigusio galiojimo maisto apimtis, leidžiant prekybininkams jį parduoti, didžiausia labdaros organizacija „Maisto bankas“ abejoja, ar tai padės iš esmės išspręsti problemą. 

„Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius įspėja, kad leidus prekybininkams parduoti dar tinkamus vartoti produktus, kurių galiojimo laikas jau praėjęs, kaip tik padaugės išmetamo maisto, nes taupydami prekybininkai stengiasi produktus parduoti iki paskutinės jų galiojimo minutės. 

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomosios direktorės Rūtos Vainienės teigimu, tos sprendimas leistų žmonėms pigiau įsigyti maisto produktų.     

„Palaikytume, kad būtų leidžiama parduoti maistą pasibaigus „geriausias iki“ terminui. Po to termino jis dar lieka galioti ir tuos terminus nustato veterinarijos ir maisto specialistai, kurie geriausiai žino, kiek tą maistą dar galima valgyti“, – teigė R. Vainienė. 

R. Vainienės teigimu, naujovės dėl maisto panaudojimo būtų ypač naudingos mažosioms parduotuvėms.  

Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos vadovė Dalia Ruščiauskienė kėlė klausimą dėl gamintojų atsakomybės už tokius produktus.    

„Kas būtų atsakingas, jeigu su tuo produktų nebūtų visiškai gerai? Pavyzdžiui, avižiniai produktai gali apkarsti“, – svarstė ji. 

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus patarėja Ilona Drulytė mano, kad atsakomybė tektų prekybininkams. Be to, jai kilo klausimas, kas ir kaip produktą įvertins, ar jis tikrai bus tinkamas vartoti ir kiek laiko.    

Lietuvos vartotojų instituto vadovė Zita Čeponytė įspėjo, kad atsakomybę perkėlus prekybininkui gali tekti tai notifikuoti Briuselyje. Ji taip pat pranešė, kad vartotojai gali nenorėti pirkti besibaigiančio galiojimo prekių – tyrimai rodo, kad 70 proc. žmonių galvoja, jog vartoti tokių produktų nebegalima  

„Kad prekybininkas informuos, dar ne viskas, – vartotojas nori ir nepriklausomos nuomonės“, – tvirtino Z. Čeponytė.  

Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Ieva Valeškaitė prognozuoja, kad liberalizavus tvarką gali kristi kainos, sumažėtų maisto gamybos poreikis: „Turėtume ne tik kainų mažėjimo prasme gerą instrumentą, bet mažesnis būtų ir to maisto gamybos poreikis, o išties žemės ūkis ir maisto gamyba yra vieni didžiausių aplinkos teršėjų“.  

Ji tikisi, kad nauja tvarka leistų sutaupyti apie 50 tūkst. tonų maisto per metus.   

I. Valeškaitė žada, kad per 3-4 mėnesius ministerija parengs mažmeninės prekybos taisyklių pakeitimus.  

R. Vainienės duomenimis, dabar prekybos įmonėse išmetamo maisto susidaro apie 13 proc.