Nuo kovo 1 d. visą mėnesį gyventojai, norintys atnaujinti savo individualų gyvenamąjį namą, gali kreiptis į Aplinkos projektų valdymo agentūrą (APVA) ir pasinaudoti finansine parama. Iš Aplinkos ministerijos administruojamos Klimato kaitos programos šiam kvietimui skirti 22 mln. eurų. Iš viso iki 2025 m. priemonei numatyti 44 mln. eurų.

„Kviečiame gyventojus pasinaudoti galimybe modernizuoti savo namus. Tai ne tik galimybė pagerinti savo gyvenimo sąlygas, bet ir prisidėti prie bendrų mūsų šalies pastangų mažinti energijos suvartojimą ir kovoti su klimato kaita“, – teigia Vytautas Vrubliauskas, APVA direktoriaus pavaduotojas.

Pasak V. Vrubliausko, pirmiausia svarbu akcentuoti, kad gyventojai paraiškas paramai gauti galės teikti visą mėnesį iki 2024 m. balandžio 2 d. Sprendimai dėl projektų tinkamumo bus priimti kai bus gautos ir įvertintos visos paraiškos, tad paramos skyrimui ir jos dydžiui pateikimo greitis įtakos neturi.

Didžiausia kompensacinė išmoka vienam projektui – iki 14 500 eurų. Kompensacinės išmokos dydis apskaičiuojamas padauginus namo naudingą plotą iki modernizavimo iš fiksuoto dydžio. Fiksuotas dydis už 1 kvadratinį metrą namo naudingo ploto – 75 eurai.

Pateikus paraišką ji bus vertinama ir, jeigu atitiks nustatytus reikalavimus bei bus pateikti su paraiška būtini pateikti dokumentai, projektai bus sureitinguoti pagal suteiktus vertinimo balus. Paraiškoms, kurioms pakaks kvietimui skirtų lėšų, bus rezervuojama apskaičiuota paramos suma ir apie tai bus informuotas pareiškėjas.

Parama bus išmokama, kai atnaujinus (modernizavus) namą bus pasiekta ne mažesnė nei B  namo energinio naudingumo klasė (sertifikatas registruotas VšĮ „Statybos sektoriaus vystymo agentūroje“) ir sumažintos skaičiuojamosios šiluminės energijos suvartojimo sąnaudos ne mažiau kaip 40 proc. lyginant su buvusiomis iki atnaujinimo.

Dėl kompensacinių išmokų gali kreiptis fiziniai asmenys, nuosavybės teise valdantys vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties namą. Projektus reikės įgyvendinti per 15 mėn. po kvietimo pabaigos, t. y. iki 2025 m. liepos  2 d.

Šiuo metu gyvenamosios paskirties pastatai sudaro 64 proc. viso šalies pastatų fondo ploto, daugiabučiai ir individualūs namai, vertinant pagal plotą, pasiskirstę panašiomis dalimis 29 proc. ir 34 proc. bendro pastatų fondo ploto. Didžioji šių pastatų dalis (75 proc.) statyti iki 1993 m. ir yra žemesnės nei C energinio naudingumo klasės.