Finansų ministerijai siūlant įpareigoti dalies galingų žoliapjovių savininkus jas apdrausti, viceministrė Vaida Markevičienė sako, kad tai būtina daryti norint juos apsaugoti, nes tokių žoliapjovių padaryta žala gali būti labai didelė. Be to, to reikalauja Europos Sąjungos (ES) direktyva. 

Seimo opozicijos atstovas įspėjo, kad tokia tvarka daug žmonių liks nepatenkinti.    

Parlamentinis Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį patarė Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo projektui  – jis numato privalomą galingų, bet neprivalomų registruoti transporto priemonių, įskaitant elektrinius paspirtukus ir žoliapjoves, civilinės atsakomybės draudimą. 

Dabar pataisas svarstys Seimas – jis balsuos iki Kalėdų.    

„Valstietis“ Valius Ąžuolas aiškino, kad Seimui priėmus tokias pataisas gali tekti drausti žoliapjoves, sunkesnes negu 25 kg ir važiuojančias greičiau negu 14 km per valandą.  

„Ar suprantate, kokį furorą sukelsime tautoje, žmonėms? Nekilnojamojo turto reforma bus tik žibutės su tuo, ką čia mes atnešame“, – komitete sakė V. Ąžuolas. 

„Turėsime ne tiek mitingų aplink Seimą“, – pridūrė jis.  

V. Markevičienė pabrėžė, kad nereikėtų drausti visų žoliapjovių – tik galingas.  

„Nesuprantu, kaip gali būti žoliapjovės taip greitai lakstančios, bet jeigu jos pervažiuotų kažkokį žmogų toje pievoje, tai (draudimas – BNS) saugotų jau ir patį savininką, nes žala būtų tikrai didelė“, – komitete teigė viceministrė.   

Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento atstovas Darius Andriukaitis pabrėžė, kad reiėktų drausti tik tas žoliapjoves, kurios atitiktų jos kaip transporto priemonės kriterijų.   

„Jeigu žoliapjovė yra ta, kurioje sėdime ir vairuojame, ji bus transporto priemonė“, – teigė jis.

Pataisos taip pat numato elektrinių paspirtukų draudimą, tačiau V. Markevičienė informavo, kad ne visi sunkesni ir greitesni paspirtukai patenka į transporto priemonių, kurias reikėtų drausti, sąrašą. 

„Tos, kurias mes dažniausiai matome gatvėse, jos vis dar nepatenka į apimtį, o patenka tik tos sunkesnės ir greitesnės, kurios gali padaryti didesnę žalą“, – teigė viceministrė.  

„Tokios nuostatos saugos žmones, kurie vienokiu ar kitokiu būdu dalyvauja eisme ir tų traumų įvyksta“, – pridūrė V. Markevičienė, aiškindama būtinybę drausti paspirtukus.   

V. Ąžuolas siūlė neskubėti į Lietuvos teisę perkelti „tokios direktyvos“ nuostatų: „Dar galime kelerius metus, trejus savo žmonių iš proto nevaryti ir žoliapjovių nedrausti“. 

Komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė priminė, kad pataisas reikia priimti iki gruodžio 23-osios, kitaip būtų pažeidimas, kad Lietuva laiku į savo įstatymus neperkėlė ES direktyvos.   

Drausti visas transporto priemones, kurių dabar registruoti neprivaloma, tarp jų – ir paspirtukus, žoliapjoves ir kitas įpareigoja į Lietuvos įstatymus perkeliama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo.

Taisyklės galiotų visoms neregistruojamoms transporto priemonėms, išvystančioms iki 25 km per valandą greitį, arba iki 14 km, jeigu jos sveria daugiau nei 25 kilogramus.