Itin daug energijos sunaudojantis šiltnamių verslas gali žlugti, sako Šiltnamių asociacijos pirmininkas. Evaldo Masevičiaus teigimu, šiltnamių įmonės nebekalba ne tik apie rentabilumą, bet ir paskolos grąžinimą ar investicijų atsipirkimą.

„Net 50 proc. daržovių kainos sudaro energetikos kaštai, o visa kita – įranga, sėklos, darbas, priežiūra, skynimas, logistika, kol daržovės pasiekia parduotuvės lentynas“, – ketvirtadienį parlamentinės opozicijos inicijuotoje diskusijoje Seime teigė Evaldas Masevičius.     

„Energetika čia lemia viską, nes jos naudojame daug ir ypač rudenį daiginant ar auginant. Visa tai rudenį, kad žiemos gale galėtume turėti šviežias daržoves ant savo stalo. Jei mes nešildysime ir juose nevykdysime veiklos, viskas ne tik užšals, bet ir nuo sniego bei ledo sugrius ir tuo pasibaigs visas šiltnamio sektoriaus gyvybingumas“, – pridūrė jis. 

Anot E. Masevičiaus, šio verslo pelno marža siekia nuo 3 iki 10 proc., o energetikos ištekliams pabrangus 200 proc. „nebėra nė kalbos“ ne tik apie rentabilumą, bet ir apie paprastos paskolos grąžinimą ar investicijų atsipirkimą.

Jis pabrėžė, kad šiemet per aštuonis mėnesius šiltnamių savininkai sumokėjo beveik 5 mln. eurų mokesčių.   

E. Masevičius skaičiuoja, kad asociacijos nariai per trejus metus į šiltnamių, užimančių 40 hektarų, plėtrą investavo apie 15 mln. eurų. Jo teigimu, šiuo metu šiltnamių sektoriuje dirba daugiau kaip 600 darbuotojų.