Europos kombinuotųjų pašarų gamintojai baiminasi, kad jau ateinančiais metais ES gali pristigti sojų miltų – deficitas gali siekti 10 proc., gali trūkti apie 30 mln. t sojų miltų. Šį trūkumą galėtų kompensuoti ES šalių, tarp jų – ir Lietuvos, ūkininkai, išplėsdami sojų auginimo plotus.

Klimatas keičiasi, selekcininkai išveda vis tobulesnes naujas veisles, o ūkininkai bei mokslininkai nuolat atlieka eksperimentus savo dirvožemiuose ar bandymų laukeliuose. Soja – puikus pasirinkimas. Šis augalas yra vertingas priešsėlis, praturtinantis sėjomainą, dirvožemyje sukaupiantis du kartus daugiau azoto (60–200 kg/ha) nei žirniai.

Nuo 2024 metų soja įtraukta į baltyminių augalų sąrašą ir tampa tinkama susietajai paramai gauti. Baltyminiai augalai yra svarbi pašarų gamybos sektoriaus tiekimo grandinės dalis, o soja pašarų gamyboje – vienas iš pagrindinių baltyminių augalų.

Baltyminių augalų bei jų mišinių augintojams numatytas išmokos dydis yra apie 55 Eur/ha, o šiai paramai bus skirta 2,255 proc. visų tiesioginėms išmokoms skirtų finansinių asignavimų.

Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsižvelgdama į didėjantį susidomėjimą ir augantį poreikį, išnagrinėjo ūkininkų ir gamintojų prašymus ir  išplėtė kontaktinio tipo herbicido „Corum“ naudojimą ir sojos kultūros auginimui. Herbicido naudojimas išplėstas dviskiltėms piktžolėms naikinti sojų pasėliuose pagal Reglamento (EB) Nr.1107/2009 51 straipsnį, kai sojos yra nuo dviejų tikrųjų lapelių tarpsnio iki matomas penktasis šoninis ūglis. Anksčiau  herbicidas „Corum“ jau buvo registruotas  profesionaliajai žirnių, pupų ir pupelių priežiūrai. 

Pasak ekspertų, Lietuvoje dar prieškariu buvo auginamos 4 lietuviškų veislių sojos, duodavusios iki 2 t/ha derlių, tačiau vėliau ši kultūra nepelnytai buvo pamiršta.

Kaip rodo žemės ūkio naudmenų deklaravimo statistika – deklaruojamų sojos pasėlių plotų skaičius kol kas išlieka stabiliai nedidelis - 2015 m. deklaruota 2625,28 ha., 2016 - 1835,99 ha., o 2017 m. - 2716,97 ha.

Laukuose Lietuvos ūkininkai jau bando 12 mūsų platumoms pritaikytų sojos kultūros rūšių iš Lenkijos, Čekijos, Austrijos ir Kanados. Iš hektaro renka 3,4 t derlių. Ir sunkiame, raudono molio, ir mažiau derlinguose dirvožemiuose derančio augalo kol kas kenkėjai nepuola.

ES direktyvos skatina valstybes nares remti baltyminių augalų auginimą. Lenkijoje – artimiausioje kaimynėje, pradėta įgyvendinti skatinimo programa, iš kurios sojų augintojai gauna finansinę paramą. Kaimyninėje Lenkijoje pernai ūkininkai soją augino 40 000 ha, šiemet – 80 000 ha, o tikslas – auginti soją 1,5 mln. hektarų ir visiškai apsirūpinti šia baltymine medžiaga be GMO.