Didysis „Linas Agro“ metų projektas „Grūdo kelias“ vėl startuoja. Šįkart ūkininkai bus kviečiami keliauti „Grūdo keliu” per Lietuvą, kur skirtingiems šalies regionams pagal šioms vietoms būdingą dirvožemio specifiką ir klimatines sąlygas mokslininkai ir agrotechnologai ieškos geriausių agrotechnologinių sprendimų. Vėliau, birželį vyksiančio „Grūdo kelias 2024: Per Lietuvą“ metu, naujausiais atradimais bus pasidalinta su šalies ūkininkais.

„Pernai „Grūdo kelias“ buvo orientuotas į naujų, efektyvesnių agrotechnologinių sprendimų paieškas. Šiandien galime džiaugtis atrastomis formulėmis, kuriomis mūsų regioniniai agronomai gali dalintis su ūkininkais. Tačiau, kad ir koks būtų geras agrotechnologinis sprendimas, tie kas dirba žemės ūkio srityje, supranta, kad ta pati formulė kiekvienoje vietoje veiks skirtingai. Negali būti vieno recepto, tinkančio visiems. Mūsų Lietuvos žemės yra tokios margos – skiriasi ne tik dirvožemio kokybė, reljefas, bet ir klimatinės sąlygos. Tad norėjosi tą mūsų „žemėlapį“ ištyrinėti detaliau.  Šį mūsų siekį atspindi ir šių metų projekto pavadinimas: „Grūdo kelias 2024: Per Lietuvą“,- pristato projekto koordinatorė dr. Gabrielė Pšibišauskienė.

Kaip pasakoja „Linas Agro” agrotechnologijų plėtros vadovė, šiuo metu skirtinguose šalies regionuose jau įrengti bandymų laukai ir juose visu pajėgumu vyksta rudeniniai darbai.

Bandymų laukai šį rudenį įrengti 9 šalies vietose: Šilalės r., Skuodo r., Raseinių r., Šiaulių r., Panevėžio r., Šakių r., Kauno r., Kėdainių r. ir VDU Žemės ūkio akademijoje. Čia bus atliekami augalų apsaugos priemonių, trąšų, mikroelementų ir veislių bandymai.

„Tam, kad matytume, kaip ta pati veislė ar technologinis sprendimas veikia skirtingose šalies vietose, atliekame „laukų pakartojimus“, pvz.: tą pačią rapsų veislę, taikydami tas pačias augalo apsaugos ir skatinimo technologijas, viename lauke sėjame padrikai, kitame – eilutėmis, arba – ta pati veislė ir technologiniai sprendimai, bet skirtingos Lietuvos vietos ir pan.“,- paaiškina Gabrielė.

Anot mokslų daktarės, tyrimus „Linas Agro" užsakymu atliks ir jau atlieka Lietuvos Agrarinių ir miškų mokslo centro Žemdirbystės instituto mokslininkai. Be minėtų tyrimų jie atliks ir didelio dėmesio pastaruoju metu sulaukiančius dirvožemio anglies tyrimus:

„Labai daug kalbame apie tai, kokia svarbi dirvožemio ir javų kokybei yra anglis, gaminama tarpsėlinių augalų. Todėl šiais metais į „Grūdo kelias 2024: Per Lietuvą“ projektą nusprendėme įtraukti naują tyrimą, kuriuo įvertinsime  herbicidų veiksmingumą esant vienam ar kitam anglies kiekiui dirvožemyje.“

Vis dėlto, dr. Gabrielė Pšibišauskienė įsitikinusi, kad kartais, laukuose dominuojant agresyvioms piktžolių populiacijoms, tvarių sprendimų pritaikyti neįmanoma.

„Kasmet augant piktžolių atsparumui herbicidams, susiduriame su problema, kad ES patvirtintų leistinų herbicidų normų laukuose tiesiog nebepakanka. Kad nemanipuliuotume tiesiog spėliojimais, šiais metais su Žemės ūkio instituto mokslininkais atliksime tyrimą, kuriame sieksime apskaičiuoti derliaus nuostolius, patiriamus dėl itin agresyvių piktžolių, tokių kaip pelinis pašiaušėlis, nepakankamos kontrolės lauke“.- Visi šie tyrimai, anot dr. Gabrielės Pšibišauskienės, skirti geriau suprasti esamą šalies situaciją, kad agronomai, konsultuojantys ūkininkus visoje Lietuvoje, galėtų priimti palankiausius sprendimus kiekviename iš jų ūkių.

Galima išeitis kovai su piktžolėmis – daugiau veikliųjų medžiagų 

„Po daugiau nei metus trukusių bandymų ir gautų daugybės teigiamų atsiliepimų iš mūsų ūkininkų šiais metais nusprendėme ir toliau dirbti su mūsų pasiteisinusiais augalų apsaugos produktais - ELIPRIS + BOXER. Šiuose produktuose esančios 4 veikliosios medžiagos: flufenacetas, diflufenikanas, haloksifenmetilas ir prosulfokarbas - efektyviai veikia tiek vienskiltes, tiek ir dviskiltes piktžoles, nepažeidžiant valstybės reglamentuojamų herbicidų normų hektarui. Tad šiais metais „Grūdo kelyje“ norėsime palyginti jų veiksmingumą, esant skirtingoms dirvožemio sąlygoms skirtingose Lietuvos vietose“, - pristato „Linas Agro“ pesticidų prekybos vadovas Darius Poškaitis.

Bus išbandomos naujovės trąšų segmente 

Naujovių šiais metais „Linas Agro“ pateikia ir trąšų segmente. Trąšų prekybos vadovė Lina Magilevičienė „Grūdo kelio“ laukuose tirs Maroko gamintojo OCP kompleksinių trigubo superfosfato NPK 0-46-0 trąšų poveikį skirtingomis dirvožemio sąlygomis.

„Trivalentis superfosfatas - daugiau nei 100 metų pagrindiniam tręšimui Europoje naudojama fosforo trąša, turinti kalcio. Ši trąša gaminama iš natūralios fosforo uolienos, papildant jos sudėtį skysta fosforo rūgštimi. Ši trąša tapo populiaria dėl to, kad joje yra didžiausias kiekis fosforo sausoje trąšoje, taip pat neturi azoto, kurio normas griežtai reglamentuoja ES.  Daugiau nei 95,6 proc. viso TSP fosforo yra tirpus vandenyje, dėl to greitai įsavinamas augalų. Kalcis, kurio sudėtyje yra 15 proc., po granulės ištirpimo neleidžia dirvai greitai rūgštėti.  Šis kalcis gerai įsavinamas augalų. Gali būti tręšiama komplekse su kitomis trąšomis ant dirvos paviršiaus bei įterpiant į dirvą“,- naujos trąšos privalumus vardija Lina Magilevičienė.

Bandymų laukuose bus vertinamas ir kompleksinių trąšų „YaraMila“ efektyvumas. Šios trąšos Lietuvos ūkininkams jau gerai pažįstamos ir plačiai naudojamos, mat į jų sudėtį įeina svarbiausios ir augalams reikalingiausios maisto medžiagos – abiejų formų azoto (N) derinys, greitai augalų įsisavinamas fosforas (P) ir kalis (K). O kai kurios „YarMila“ trąšos be pagrindinių maisto medžiagų turi ir papildomus mitybos elementus ir mikroelementus, kurie yra ypač svarbūs tam tikriems pasėliams, t.y., magnis, siera, boras, geležis, manganas, molibdenas, cinkas.

Naujausi sprendimai augalų streso valdymui ir augimo skatinimui 

„Grūdo kelias“ bandymų laukuose bus demonstruojamos žinomiausių gamintojų technologijos, bet kartu bus tiriami naujausi sprendimai, leidžiantys valdyti augalų stresą, skatinti augalų augimą, didinti augalų derlingumo potencialą. Bus galima įvertinti tvarių technologijų efektyvumą tręšiant augalus per lapus“, - pristato „Linas Agro“ mikroelementų prekybos vadovas Andrius Lukoševičius.

„Vienas tokių sprendimų – „Utrisha N“, kuriame esantys mikroorganizmai augalo lapuose fiksuoja iš atmosferos gaunamą azotą ir juo aprūpina augalus. Produktas žieminių rapsų pasėliuose gali būti naudojamas ir rudenį, mat mikroorganizmai peržiemoja kartu su rapsų augalais. Tokiu būdu, jau nuo ankstyvo pavasario, kai tik prasideda augalų vegetacija, bakterijos pradeda fiksuoti atmosferos azotą ir juo aprūpina augalus“,- aiškina Andrius Lukoševičius.

Anot mikroelementų prekybos vadovo, „Grūdo kelio“ laukuose bus tiriamas naujos kartos biostimuliatoriaus „Biimore“ veikimas. 

„Biostimuliatorių rinka pasaulyje sparčiai auga. Taip yra dėl sprendimų, augalų derlingumą galinčių padidinti net iki 20 %.  Mūsų pasirinktas produktas „Biimore“ yra išgautas mikroorganizmų augalų fermentacijos metu, todėl jo sudėtyje yra daugiau nei 250 skirtingų rūšių ypač bioaktyvių junginių, skatinančių svarbiausias augalų biochemines ir fiziologines funkcijas“,- pabrėžia A. Lukoševičius.

Anot jo, ruošiant technologinius sprendimus, reikėtų nepamiršti ir augalų streso valdymo. Tam Andrius siūlo vieną sėkmingiausių atradimų rinkoje –„N-Ergy“. 

„Šis produktas leidžia maksimaliai išsaugoti augalų augimo intensyvumą svarbiausiu periodu, nes augalų apsaugos produktai yra naudojami ypač palankiomis augalams augimo sąlygomis, kuomet yra šilta ir pakanka drėgmės. Todėl streso valdymas duoda ypač didelę naudą tiek augalams, tiek ir kitiems vėliau naudojamiems sprendimams“, - pasakoja Andrius Lukoševičius. 

Naujų veislių tyrimai – nenutrūkstamas ir labai atsakingas darbas

„Dotnuva Seeds“ sėklų prekybos vadovas Sigitas Augas tikina, kad įmonė naujų veislių tyrimams skiria didelį dėmesį ir tai daro ypatingai atsakingai. Šį rudenį „Grūdo kelio“ laukuose „Dotnuva Seeds“ jau yra pasėjusi 38 žieminių rapsų ir 71 žieminių kviečių veisles. Pavasarį dar planuojama sėti žirnių, pupų, vasarinių miežių, kviečių ir avižų veisles. 

„Iš viso „Grūdo kelio“ laukuose planuojame tirti virš 200 veislių ir turėti virš 800 apskaitinių laukelių. Tik tirdami naujas veisles vietos sąlygomis ir lygindami su esamomis rinkoje, galime atrasti derlingesnę, daugiau pajamų iš ha generuojančią veislę,- pasakoja Sigitas Augas. Pasak jo, šių metų bandymuose nauja tai, kad šįkart čia bus tiriami ir žieminių kviečių veislių mišiniai.- Norime pasižiūrėti, ar sėdami veislių mišinius gausime geresnius rezultatus“. 

Visas veisles, kurios šiuo metu yra Lietuvos rinkoje, „Dotnuva Seeds“ pasėjo skirtinguose Lietuvos regionuose. Sezono metu ūkininkai bus kviečiami į lauko dienas, kur įmonės atstovai pasidalins tyrimų išvadomis ir rekomendacijomis.