2024 m. birželio 13 d. įvyko Europos Komisijos Pilietinio dialogo grupės dėl žemės ūkio rinkų – sausi pašarai ir energetiniai augalai posėdis, kuriame buvo aptarta sausų pašarų rinkos situacija ir prognozės.

2023 m. sausų pašarų gamyba siekė 3,07 mln. tonų, o pagrindinis produktas buvo liucerna, sudaranti 69% visos gamybos. Pagrindinės gamintojos buvo Ispanija, Italija ir Prancūzija.

Per pastaruosius dvejus metus rinką paveikė keli esminiai veiksniai: infliacija, maža paklausa, padidėjusios perdirbimo sąnaudos ir didelis atsargų lygis. Sausros Ispanijoje lėmė gamybos sumažėjimą iki 980 000 tonų, nors anksčiau gamyba viršydavo milijoną tonų. Tuo pat metu kitose šalyse gamybos rodikliai buvo geri. Sausų pašarų pramonė yra labai priklausoma nuo oro sąlygų, tiek kalbant apie pasiūlą, tiek apie paklausą, todėl nėra galimybės kaupti didelių atsargų.

Prognozuojama, kad 2024 m. liucernos bus pakankamai, o gamyba vėl pasieks rekordines aukštumas. Pagrindinėse gamintojose šalyse bus didelės atsargos. Liucernos vartojimo skatinimas Europos Sąjungoje ir tarptautinėse rinkose bus itin svarbus.

Pieno kainos turi didelę įtaką pašarų pardavimams. Gyvulininkystės ūkiai, siekdami padidinti pelną, ieško alternatyvių sausųjų pašarų variantų.

Posėdyje taip pat buvo apžvelgti rinkos pokyčiai didžiausiose gamintojų šalyse:

Vokietija: šalyje veikia 30 dehidratacijos gamyklų, daugiausia kooperatyvų, gaminančių produkciją savo narių galvijų augintojams. Beveik 66% produkcijos sunaudojama vietoje.

Ispanija: daugiausia produkcijos tiekia tarptautinėms rinkoms.

Prancūzija: gamyba siekia apie 800 000 tonų. Daugiausia kooperatyvai gamina Prancūzijos rinkai ir kaimyninėms šalims -Šveicarijai, Vokietijai, JK, Italijai, Belgijai ir Nyderlandams.

Nyderlandai: turi nedidelę gamybą, orientuojasi tik į ekologinį sektorių, daugiausia skirta vidaus rinkai. Vartojimas pernai sumažėjo dėl didelių energijos sąnaudų ir žemų pieno kainų.

Italija: gamyba skirta tiek vietinei, tiek tarptautinėms rinkoms. Pardavimai tarptautinėse rinkose 2023 ir 2024 m. buvo sudėtingi, nes grūdų kainos krito ir tapo patrauklesnės pašarams, palyginti su sausaisiais pašarais. Dėl to išaugo atsargos.

Danija: daugiausia dėmesio skiria biologiniam rafinavimui iš ekologiškos žolės, dobilų ir liucernos.

Bulgarija: turi nedidelę gamybą vietinei rinkai, tačiau labiau orientuojasi į tarptautines rinkas.