Technologiniai sprendimai užtikrinantys ŠESD sumažinimą gyvulininkystės ūkiuose
Projektas „Hydro – termo dinaminės technologijos pritaikymas gyvulininkystės ūkiuose, apdorojant vietinius pupinius pašarus, gerinant jų įsisavinamumą ir mažinant ŠESD kiekio išsiskyrimą“, įgyvendinamas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama EIP veiklos grupėms kurti ir jų veiklai vystyti“ – tai dar vienas Žemės ūkio rūmų įgyvendinamas inovatyvus projektas.
Projekto inovacija – hydro – termo dinaminė technologija, kuri dirba beatliekiniu principu, išsaugo vitaminus, mineralinius junginius, amino rūgštis, riebiąsias rūgštis, krakmolus ir cukrus gyvūnų skrandžiui geriau įsisavinamose formose. Pupos pašarams, pagal šiuo metu esamas technologijas yra smulkinamos arba ekstruduojamos, o naujos hydro – termo dinaminės technologijos pagalba bus gaunamas optimalus pašarinių žaliavų maistingumo rezultatas. Šios technologijos pritaikymas apdorojant vietinius baltyminius pašarus – pupas, leis sumažinti išskiriamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, nesumažinus pieno gamybos, nes taikant efektyvius pašarų paruošimo būdus bus didinama melžiamų karvių fermentacija didžiajame prieskrandyje ir jų produktyvumas. Ūkiuose, kurie dalyvauja projekte, buvo įvertintas galvijų šėrimo racionas, nustatyta vietinių pupinių baltyminių pašarų maistinė ir energetinė vertė, vietiniai pupiniai baltyminiai pašarai apdorojami hydro – termo dinamine technologija ir nustatyta jų maistinė ir energetinė vertė bei įvertinti pašarų virškinamumo parametrai bei ŠESD išskyrimas in vitro maisto medžiagų kitimo tyrimų analizatoriumi.
LSMU GI dr. Virginijus Uchochis pažymi projekto naujumą ir privalumus ir pažymi, kad hydro-termo technologijos pritaikymas apdorojant vietinius baltyminius pašarus – pupas, sumažina išskiriamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, nesumažinant pieno kiekio, nes taikant efektyvų pašarų paruošimo būdą didinama melžiamų karvių fermentacija didžiajame prieskrandyje ir jų produktyvumas. Mokslininkų atlikti bandymai įrodė, kad gyvulininkystės ūkiams yra galimybė dirbti ekonomiškiau ir konkurencingiau bei ženkliai prisidėti prie neigiamo poveikio aplinkai mažinimo, o dinaminės technologijos pritaikymas ūkininkų ūkiuose sumažina išskiriamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, nesumažinant pieno gamybos, kas tiesiogiai prisideda prie klimato kaitos švelninimo ir neigiamo poveikio aplinkai.
EIP procesų ir technologijų plėtojimo pagalba sukuriama papildoma ekonominė vertė ir gerinama aplinka, kadangi atsisakoma genetiškai modifikuotų pašarų, taigi tausojama aplinka, racionaliai naudojami vietiniai ištekliai ir gerinama gyvūnų sveikata. Gyvulių pašarų sudėties keitimas įtakoja CH4 ir N2O išsiskyrimą virškinimo trakte ir srutose – hydro-termo dinaminės technologijos pritaikymas apdorojant vietinius baltyminius pašarus – pupas, sumažina išskiriamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, nesumažinant pieno gamybos, nes taikant efektyvius pašarų paruošimo būdus, didinama melžiamų karvių fermentacija didžiajame prieskrandyje ir jų produktyvumas. Subalansavus pašarus viena karvė išskiria apie 17,27 kg (kai įprastai išskiria 23,54 kg) per dieną CO2, t. y. 6,27 kg CO2 mažiau. Taigi, 100 karvių per mėnesį išskiria 18 810 kg mažiau CO2.