Tyrimas įspėja, kad avių augintojai netinkamai naudoja antibiotikus pustuliniam dermatitui gydyti

Naujausi tyrimai rodo, kad avių augintojai dažnai bereikalingai vartoja antibiotikus gyvulininkystéje nes jie nuolat gydo orfą, kitaip vadinamą užkrečiamą pustulinį dermatitą, antibiotikais. Nors ši liga yra virusinė ir antibiotikai dažnai turi mažai poveikio.

Šie rezultatai kelia susirūpinimą dėl antimikrobinio atsparumo ir netinkamo vaistų naudojimo avių sektoriuje, ypač tais atvejais, kai antibiotikai yra naudojami kaip pirmoji pagalba, rašoma britų spaudoje.

Karališkojo veterinarijos koledžo (RVC) ir „NoBACZ Healthcare“ atliktas tyrimas parodė, kad 65 % apklaustų ūkininkų naudojo vietiškai veikiantį antibiotikų purškalą orfui gydyti. Apie ketvirtadalis respondentų taip pat teigė, kad naudojo injekcinius antibiotikus, nors jie neturi jokio poveikio virusinėms pažeidimams, išskyrus atvejus, kai yra antrinė bakterinė infekcija.

Nors antibiotikai buvo dažniausiai nurodomas gydymo būdas, buvo naudojami ir kiti metodai. 34 % respondentų nurodė skausmo malšinimą, o 14 % ūkininkų teigė, kad naudojo akmens druskos laižyklas.

Tyrimas patvirtino, kad orfo ligos paplitimas Jungtinės Karalystės avių sektoriuje išlieka didelis. Per pastaruosius 12 mėnesių ši liga buvo nustatyta 73 % respondentų ūkiuose. Iš nukentėjusiųjų 90 % pranešė apie atvejus tarp natūraliai auginamų ėriukų. Pusė respondentų teigė, kad liga paveikė suaugusias avis, o 11 % pranešė apie avinų užsikrėtimą.

Tyrime taip pat pabrėžtas zoonozinis ligos pavojus. Trečdalis ūkininkų teigė, kad jie patys kažkada buvo užsikrėtę orfu, o 20 % pranešė apie užsikrėtimą per pastaruosius metus.

Nepaisant didelio paplitimo, skiepijimas tebėra ribotas. Tik 23 % apklaustų ūkininkų teigė, kad naudoja licencijuotą orf vakciną.

Davidas Charlesas, veterinarijos chirurgas ir vienas iš tyrimo mokslininkų, sakė, kad pastaraisiais metais šios problemos mastas sulaukė mažai dėmesio. Jis sakė: „Orf poveikis bandoms yra didžiulis, tačiau per pastarąjį dešimtmetį buvo padaryta labai mažai, kad būtų įvertinti gydymo metodai ar ekonominis orf poveikis.“

Tyrime buvo apskaičiuota, kad vidutinė kaina vienam užsikrėtusiam ėriukui yra 5 svarai sterlingų (apie 5,75 euro). Ūkininkai nurodė, kad pagrindinės šių nuostolių priežastys yra gydymo išlaidos, laikas, praleistas kovojant su ligos protrūkiais, ir avių mastitas.

Charles pridūrė: „Antibiotikai dažnai nėra tinkamas pasirinkimas orf gydymui, o patikrintos alternatyvos be antibiotikų yra atsakingesnis pirmasis pasirinkimas.“

Tyrime taip pat buvo užfiksuota ūkininkų patirtis taikant alternatyvius gydymo metodus. Viena iš dalyvių buvo Eleri Williams, avių augintoja iš Denbighshire, Velse.

Ji sakė, kad orf buvo pasikartojanti problema jos ūkyje. „Kiekvieną sezoną matome orfų atvejų, kai maždaug 50 % ėriukų yra paveikti žaizdomis aplink snukį, kurios vėliau persikelia ant avių spenių“, – sakė ji.

„Anksčiau paprastai naudodavome antibiotikų purškiklį, kad sumažintume antrinės infekcijos riziką, kartu su orfų kibirais ir akmens druska, tačiau infekcija užsitęsdavo, o tai lemdavo kūno būklės pablogėjimą“, – pridūrė ji.

Williams sakė, kad mitybos problemos kai kuriais atvejais lėmė nuostolius. „Blogiausiais atvejais praradome ėriukus“, – sakė ji. Ir pridūrė, kad per paskutinį ėriukų gimdymo sezoną išbandė antibiotikų neturintį barjerinį produktą. „Praėjusiais metais pirmą kartą naudojome „Ambugreen“ ir pastebėjome žymiai mažiau orf atvejų, tik 20 % ėriukų ir nė viena avė nebuvo užsikrėtusi“, – sakė ji.

Tyrėjai pažymi, kad šie rezultatai pabrėžia didesnį informacijos poreikį apie veiksmingą orf valdymą, ypač didėjant spaudimui mažinti nereikalingą antibiotikų naudojimą gyvulininkystėje.