Atnaujintame Finansų ministerijos Ekonominės raidos scenarijuje numatoma, kad šalies ūkio augimas šiemet išliks teigiamas ir sieks 0,5 proc. Anksčiau prognozuota, kad ekonomika augs 0,7 proc.

Finansų ministerija taip pat prognozuoja, kad 2023 metais vidutinė metinė infliacija bus žemesnė nei projektuota anksčiau ir sieks 8,5 proc.

„Rusijos karas prieš Ukrainą ir iš to kylantis neapibrėžtumas ir toliau veikia Lietuvos, kaip ir visos Europos Sąjungos, ekonomiką. Nepaisant iššūkių, šalies ūkis demonstruoja atsparumą – Lietuva turėtų išlikti augimo kelyje.

Stabilizavusis situacijai tarptautinėse energetikos rinkose, 2023 metais infliacija bus žemesnė nei prognozavome anksčiau – kainų augimas turėtų grįžti į vienaženklę teritoriją. Numatoma, kad vidutinis atlyginimų augimas šiemet išliks spartus bei viršys vidutinę metinę infliaciją, o tai geros žinios žmonių perkamajai galiai“, – pranešime žiniasklaidai cituojama finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Finansų ministerijos parengtame ekonominės raidos scenarijuje projektuojama, jog šiemet Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) pokytis sieks 0,5 proc., o 2024–2026 metais ekonomikos augimas turėtų stiprėti ir siekti apie 3 proc. per metus.

2023 metais karas Ukrainoje neigiamai veiks ekonominį aktyvumą ir darbo rinką Lietuvoje, tačiau neigiamas poveikis jai nebus itin didelis. Numatoma, kad užimtų gyventojų skaičius šiemet sumažės 0,7 proc., o nedarbo lygis padidės iki 7 proc. Nuo 2024 metų, atsigaunant ekonominiam aktyvumui, nedarbo lygis ims palaipsniui mažėti ir sudarys 6,8 proc., o vėlesniais vidutinio laikotarpio metais priartės prie 6 proc.

Scenarijuje projektuojama, jog šiemet darbo užmokesčio (DU) augimo tempas šalyje išliks spartus – sieks 9,1 proc. Jį šiemet, kaip ir pernai, skatins: kartu su 2023 metų biudžetu priimti sprendimai dėl viešojo sektoriaus darbuotojų – mokytojų, medikų, pareigūnų ir kt. – atlyginimų didinimo, padidintas pareiginės algos bazinis dydis valstybės tarnautojams ir kitiems biudžetinių įstaigų darbuotojams, padidintas (15,1 proc. iki 840 eurų) minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA), taip pat kvalifikuotų darbuotojų trūkumas, su kuriuo susiduria tiek privatusis, tiek viešasis sektorius.

2023 metais namų ūkių vartojimo išlaidos augs panašiu tempu, kaip ir pernai – 0,5 proc., o vidutiniu laikotarpiu (2024–2026 metais), tikėtina, augs 3,4 proc. kasmet dėl stiprėsiančios perkamosios galios ir gerėjančių gyventojų lūkesčių.

Įvertinus vartotojų kainų raidos tendencijas ir technines prielaidas dėl energetikos produktų kainų raidos, numatoma, jog 2023 metais vidutinė metinė infliacija šalyje sudarys 8,5 proc. (0,9 proc. p. mažiau nei projektuota 2022 metų gruodžio Ekonominės raidos scenarijuje). Vėlesniais vidutinio laikotarpio metais, laikantis prielaidos, kad energijos žaliavų kainos išliks stabilios, infliacijos tempas turėtų priartėti prie 2 proc. Karo Ukrainoje eigos ir pasekmių neapibrėžtumas bei energijos kainų raida išliks esminiai infliacijos rizikos veiksniai vidutiniu laikotarpiu.

Šiemet išliekantis padidėjęs ekonominis neapibrėžtumas, griežtinama monetarinė politika lems vangesnį privačiojo sektoriaus investavimą. Tačiau investicinio proceso aktyvumą skatins numatomas Europos Sąjungos fondų ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano lėšomis finansuojamų projektų įgyvendinimo paspartėjimas. Numatoma, kad išlaidos bendrojo pagrindinio kapitalo formavimui 2023 metais galėtų būti 2,7 proc. didesnės. Toliau išliekant tinkamos kvalifikacijos darbuotojų trūkumui, poreikiui didinti darbo našumą ir siekiant mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro bei didinti šalies ekonominį potencialą, vėlesniais vidutinio laikotarpio metais investicinis procesas turėtų suaktyvėti. 2024–2026 metais investicinės išlaidos šalyje galėtų augti 5,4 proc. kasmet.

Suprastėjusi išorės aplinka neigiamai veikia Lietuvos eksporto dinamiką. Projektuojama, kad šiemet prekių ir paslaugų eksporto (palyginamosiomis kainomis) metinis pokytis sudarys 0,0 proc., o vėlesniais vidutinio laikotarpio metais, atsigavus užsienio paklausai augimas, tikėtinas 4,9 proc. per metus.

Ekonominės raidos scenarijus sudarytas padidėjusio išorės aplinkos nestabilumo ir ekonominio neapibrėžtumo sąlygomis, tebevykstant aktyviems kariniams veiksmams Ukrainoje. Neigiamų karo sukeltų ekonominių pasekmių Lietuvai mastas priklausys nuo to, kaip ilgai užtruks kariniai veiksmai Ukrainoje ir nuo to, kaip Europos Sąjungos valstybėms seksis susidoroti su energetikos srityje kylančiais iššūkiais. Naujų viruso atmainų keliami iššūkiai taip pat išlieka tarp neigiamos rizikos veiksnių.

Taip pat egzistuoja ir teigiamos rizikos – tai stipresnė vidaus ir užsienio paklausa, ekonominį augimą skatinanti fiskalinė politika, efektyvus „Naujos kartos Lietuva“ plano ir kitų ES lėšomis finansuojamų projektų įgyvendinimas, geresnės demografinės tendencijos ir kvalifikuotų darbuotojų imigracija bei kita.