Infliacijai Lietuvoje po truputį slūgstant, tačiau maistui toliau brangstant, analitikai sako, kad kitąmet daug erdvės maisto kainoms dar labiau kilti nebus, o didelės įtakos tam gali turėti vartotojų elgsena.

Maisto kainos Lietuvoje per metus – 2022 metų lapkritį, palyginti su 2021-ųjų lapkričiu, – augo daugiau nei 35 proc., o labiausiai brango pieno, mėsos, duonos ir grūdų produktai, aliejus ir riebalai. Tuo metu visoje Europos Sąjungoje maistas brango apie 18 procentų.

„Nors infliacija išankstinė šiek tiek žemesnė, bet maistas toliau lipa aukštyn. Kaip buvo lapkritį apie 35 proc., tai, manau, ir toliau matysime tą patį. Esminiai šito reikalo stūmėjai į viršų – mėsa, kiaušiniai, pieno produktai, duonos produktai, kurie toliau palaikė maisto produktų kainų kilimą aukštai“, – BNS sakė maisto kainas stebinčio portalo pricer.lt maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas.

Ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad maisto kainų augimui įtakos turi energetikos krizė, poveikis maisto grandinėms, taip pat pabrangusios trąšos. Vien pieno rinkoje, pasak jos, įtakos turi nauji perdirbėjai Latvijoje ir Estijoje.

„Pieno rinkoje vyko tam tikras Baltijos šalių regione struktūrinis pokytis, Estijoje ir Latvijoje atsidarė po reikšmingą pieno perdirbėją ir atitinkamai padidėjo paklausa kaimyninėse valstybėse pieno žaliavai, dėl to Lietuvos perdirbėjai nebegalėjo taip lengvai atsivežti iš kaimynių ir bendrai regione žaliavinio pieno pasiūla sumenko, todėl ir kainos, ilgą istoriją buvusios vienos žemiausių Europos Sąjungos regione, viršijo ES vidurkį pastaraisiais metais“, – BNS sakė bendrovės „INVL Asset Management“ ekonomistė.

P. Čepkausko vertinimu, Lietuvoje didesniam nei vidutiniškai ES pieno kainų augimui įtakos turi mažėjanti pieno gamyba, mažesnė konkurencija.

„Pavyzdžiui, kiaušinių kaina, palyginti su pernai, augo 70 proc., viena priežasčių, tai ne tik kad grūdai brangsta, bet mūsų rinkoje stipriai dominavo ukrainiečių augintojų kiaušiniai – jie buvo visada žemiausia kaina, dabar jie iš šito dalyvavimo rinkoje yra iškritę, konkurencija mažesnė ir vietiniai gamintojai dabar pagrindo pakelti kainas visada suras“, – teigė pricer.lt atstovas.

„Vartotojas, nors ir mėgsta sakyti – laisva rinka, bet jis negali rinktis, nes augintojų nedaug, konkurencija sumažėjusi. Fiksavome visokius dalykus ir su kava, kuri Prancūzijoje ir Vokietijoje pigesnė, saldainiai Didžiojoje Britanijoje – keturi svarai o pas mus bando po 14 parduoti. Pas mus konkurencija tarp mažmeninių žaidėjų yra mažesnė, tarp gamintojų pieno irgi – vienas du trys ir sąrašas baigiasi, tai ir kelia kainas“, – teigė jis. 

I. Genytės-Pikčienės vertinimu, Ukraina – reikšminga aliejaus eksportuotoja, o tiekimo trikdžiai dėl karo veikia ir Lietuvos, ir viso regiono aliejaus kainas.

Lietuvoje maisto kainoms kylant sparčiau nei visoje ES, I. Genytės-Pikčienė sako, kad Lietuvoje kainos buvo žemesnės nei ES vidurkis, todėl nuo žemesnės palyginamosios bazės augimas yra spartesnis.

„Bet, aišku, norėtųsi, kad tai netaptų tendencija, nes atlyginimų atotrūkis vis dar reikšmingas nuo ES ir turėsime sudėtingą situaciją, jei dar išbrangs patys būtiniausi vartojimo krepšelio komponentai“, – teigė ekonomistė.

Erdvės kainoms kilti – nedaug

Ekspertų teigimu, jei 2023 metais nenutiks įvairių nenumatytų šokų rinkose, tokio spartaus kainų augimo neturėtų būti. Visgi kai kurie atkreipia dėmesį, kad daug įtakos kainų pokyčiui turi patys vartotojai.

I. Genytė-Pikčienė sako, kad maisto kainų šuolis yra didžiulis, reikšminga palyginamoji bazė jau suformuota, tad erdvės toliau kainoms kilti beveik nėra.

„Kainos yra tikrai suformavusios didžiulę palyginamąją bazę ir ją pranokti, kai ekonomika vystysis gerokai vangiau, bus tikrai sudėtinga“, – BNS teigė ekonomistė.

„Nebent toliau tęsis nestabilumai energetinėje plotmėje, ar dėl ne ekonominių priežasčių sąlygoti šokai, prastas derlius ir panašiai. Maisto žaliavos yra labais spekuliatyvios ir gali priklausyti kad ir nuo tų pačių orų, kokie bus derliai“, – kalbėjo I. Genytė-Pikčienė. 

Tuo metu pricer.lt atstovas sako, kad kai kurių kategorijų kainos gali mažėti. 

„Vasarį, gal kovą, balandį, kai buvo prasidėję šuoliai atskiruose produktuose – grūduose, aliejuje, pernai šovė į viršų, tai metų pradžioje matysime šitose produktų grupėse kažkokį mažesnį indeksą“, – teigė P. Čepkauskas.

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro rinkos informacijos ir ekonominės analizės skyriaus vadovas Aleksandras Savilionis teigia pastebintis kai kurių kainų mažėjimo tendenciją. Anot jo, Lietuvos perdirbimo įmonės turi nemažas atsargas, ypač pieno produktų, o dėl aukštų kainų juos tampa sudėtingiau eksportuoti.

„Sumažėjo galimybės jiems eksportuoti, nes kitose ES šalyse tos kainos kilo ženkliai mažiau ir Lietuvoje. Produktų kainos atitinkamų šalių prekybos tinklų parduotuvėse atrodo truputį iššaukiančiai ir nelabai patraukliai“, – BNS teigė jis.

„Lietuvos gamintojai susiduria su nemažomis problemomis realizuoti savo produkciją užsienio rinkose ir, matyt, tas turi poveikį mažinti kainas vidaus rinkoje“, – sakė A. Savilionis. 

Jo manymu, didelį poveikį kainoms turi ir kaimyninės Lenkijos pieno produktai Lietuvos parduotuvėse, kur jie yra pigesni. 

„Pirkėjai orientuojasi pirkti pigesnius produktus, jie mato, kad ir kokybė ko gero ne blogesnė, ir skonio savybės. Vartotojų persiorientavimas irgi turi nemažą poveikį“, – sakė A. Savilionis.

„Turi pasikeisti pirkėjo elgsena iš esmės ir ji turbūt lemiamą vaidmenį šioje situacijoje gali lemti“, – pridūrė jis.

P. Čepkauskas taip pat pastebėjo, kad maisto kainų mažėjimas jausis, kai vartotojo elgsena keisis.