Per pastaruosius 7 metus „Akola Group“ (buvusi „Linas Agro Group“) paukštininkystės veikloje antibiotikų vartojimą sugebėjo sumažinti 95 proc., sako vienos iš grupės įmonių Vilniaus paukštyno paukščių auginimo vadovas Saulius Petkevičius. Toks antibiotikų vartojimo sumažinimas, anot jo, pareikalavo ne tik investicijų į tobulesnę įrangą bei pašarus, bet ir intensyvaus darbo su įmonių grupės veterinarais. Jiems suteikta daugiau žinių, kad profilaktiką galima atlikti ne tik antibiotikais, bet ir kitomis priemonėmis – gyvūnų gerovės gerinimu, geresniu lesalu, paukščių priežiūros gerosios praktikos taikymu.

„Žemės ūkyje antibiotikų vartojimas nėra draudžiamas, tačiau jais galima ne tik išgydyti gyvūnų ligas, bet ir užmaskuoti daug negerų dalykų – gyvūnų gerovės, lesalo trūkumų. Ne paslaptis, bet dar tikrai yra augintojų, kurie linkę antibiotikus naudoti masiškai, profilaktiškai“, – pranešime tvirtino S. Petkevičius.
Vykdant Europos veterinarinių antimikrobinių preparatų vartojimo stebėseną parengta ataskaita, apžvelgianti 2022-aisiais Europos valstybėse gyvulininkystės reikmėms įsigytų antibiotikų kiekius. Antibiotikai skaičiuojami pagal gyvulininkystės ūkių įsigytus antimikrobinius preparatus vienam kilogramui biomasės užauginti. Lietuvos ūkininkai pasiekė 48,2 mg rodiklį. Visų ataskaitoje apžvelgtų šalių vidurkis – 73,9 mg.
Tačiau ne visoms valstybėms siekiant antibiotikų vartojimo gyvulininkystėje sekasi taip gerai, kaip Lietuvai ar, pavyzdžiui, Skandinavijos šalims. Štai, kaimyninėje Lenkijoje, kurios gyvulininkystės ūkis į Lietuvą importuoja reikšmingą dalį savo produkcijos, antibiotikų įsigyjama net 196 mg kilogramui užauginamos mėsos. Tai beveik triskart daugiau už Europos vidurkį ir keturis kartus daugiau nei Lietuvoje.
Pastebima, kad antibiotikų vartojimas žemės ūkyje ilgą laiką buvo būtina blogybė, užtikrinanti gyvulininkystės produktyvumą. Tobulėjant gyvūnų auginimo technologijoms, teikiant daugiau dėmesio jų gerovei ir pašarų kokybei, padėtis keičiasi.

„Antibiotikams atsparios bakterijos gali sukelti sunkiai išgydomas infekcijas ne tik gyvūnams, bet ir žmonėms. Į žmogaus organizmą tokios atsparumą įgijusios bakterijos gali patekti tiesiogiai iš gyvūno, gyvūnus prižiūrint ar ruošiant maistą iš jų mėsos. Net tuo atveju, kai gyvūnus susargdinančios bakterijos žmonėms ligų nesukelia, jos yra pavojingos. Tokios bakterijos gali perduoti atsparumo genus žmogaus bakterijoms, kurios nusilpus imunitetui taip pat gali sukelti sunkiai išgydomas infekcijas“, – pranešime aiškino Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Mikrobiologijos ir virusologijos instituto profesorius dr. Modestas Ružauskas.