Europos Sąjungoje (ES) nuo pirmadienio įsigalioja ženkliai padidinti importo muitai daliai rusiškos ir baltarusiškos žemės ūkio produkcijos, tarp jų ir iš šių šalių įvežamiems grūdams. 

Europos Komisijos (EK) kovą pateiktam pasiūlymui įvesti didesnius tarifus grūdams, aliejinių augalų sėkloms ir jų produkcijai, įskaitant kviečius, kukurūzus, saulėgrąžų miltus, taip pat runkelių išspaudų granules ir džiovintus žirnius, gegužės pabaigoje pritarė už užsienio prekybą atsakingi Bendrijos ministrai. 

Pasak Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM), priklausomai nuo konkretaus produkto, importo muitai didėja iki 95 eurų už toną ar daugiau, arba iki 50 proc. jų įvežimo vertės.

Daugeliui iš Rusijos ir Baltarusijos importuojamų žemės ūkio produktų iki šiol buvo netaikomi arba buvo taikomi maži ES importo tarifai.  

EK vicepirmininkas Valdis Dombrovskis dar kovą sakė, kad didesni muitai tam tiktiems rusiškiems ir baltarusiškiems žemės ūkio produktams, tarp jų ir grūdams, faktiškai sustabdytų jų patekimą į Bendrijos rinką.

Tuo metu Lietuvos žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas gegužės pabaigoje teigė, kad Bendrija turi plėsti apribojimus visai rusiškos ir baltarusiškos kilmės kilmės žemės ūkio produkcijai.

Padidinti tarifai nebus taikomi rusiškiems ar baltarusiškiems grūdams, vežamiems tranzitu per ES į blokui nepriklausančias šalis, siekiant užtikrinti, kad nebūtų daromas poveikis maisto produktų tiekimui į kitas trečiąsias šalis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau yra pareiškęs, kad nesąžininga, jog rusiški grūdai gali patekti į ES šalių rinkas, o Ukrainos eksportui taikomi apribojimai.

Tuo metu kovo pabaigoje EK pasiūlius didesnius muitus rusiškai ir baltarusiškai žemės ūkio produkcijai, Rusija įspėjo, kad šis žingsnis yra nepriimtinas.  „Vartotojai Europoje neabejotinai nukentėtų“, – tuomet sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

EK duomenimis, pernai į ES iš Rusijos ir Baltarusijos buvo įvežta 4,8 mln. tonų grūdų, kurių vertė siekė 1,5 mlrd. eurų.

Tuo metu vien javų importas iš Rusijos į Bendriją, palyginti su 2022-asiais, pernai išaugo 56,4 proc. iki 1,5 mln. tonų (2022 metais – 959 tūkst. tonų). Didžiausios jų importuotojos Bendrijoje buvo Italija, Latvija, Ispanija ir Graikija.