Didžiuliai potvyniai, kuriuos prieš savaitę išprovokavo gausūs lietūs, daugiausiai Valensijos regione, daugelį Ispanijos ūkininkų paliko be šiųmečio derliaus. Potvyniai ne tik nusinešė daugiau kaip 200 žmonių gyvybes, bet ir sudavė stiprų smūgį žemės ūkiui.

Smulkiųjų ūkininkų sąjunga (UPA) šių potvynių padarinius apibūdino kaip „precedento neturinčią žmonių nelaimę“ ir sako, jog prireiks „kantrybės“ , kol paaiškės tikroji gamtos stichijos žala, padaryta kaimui.

Daugelį žemdirbių jų organizacijos ragina neskubėti teikti paraiškų draudimo bendrovei „Agroseguro“, kol vanduo galutinai nenuslūgs ir paaiškės tikroji žala, padaryta daugiausiai citrusinių vaisių ir alyvuogių vaismedžiams.

Liūtys esą prasidėjo kritiniu derliaus nuėmimo metu, kurį ketinta įvertinti maždaug po mėnesio. Bet šiuo metu potvyniai yra nusiaubę didžiulius žemės ūkio paskirties žemės plotus Valensijos regione.

Nepaisant didžiulių nuostolių, Ispanijos ūkininkai stipriai prisideda prie nacionaline tragedijos tapusių padarinių šalinimo. Savo turima technika Valensijos regione ir kitose nukentėjusiose vietovėse, jie padėjo traukti į krūvą sustumtus automobilius, šalinti potvynių padarytas sangrūdas. 

Šios liūtys turės liūdnų pasekmių Ispanijoje išaugintiems vaisiams, pavyzdžiui, apsemtiems mandarinams ir apelsinams, ypač „Navelina“ veislei.

Fermeriai griebiasi už galvų, nes laukai apsemti purvu: medžiai paskendę tirštame dumble, dėl kurio derliaus nuimti tiesiog neįmanoma. Vaisiai esą tiesiog supus, nes po vandeniu išbuvo 36 valandas. Karštis ir drėgmė juos pribaigs, nes užpuls grybelis.

Labiausiai nukentėjusios Valensijos regione tiekiami apelsinai sudaro beveik du trečdalius Ispanijos, kuri yra didžiausia pasaulyje apelsinų eksportuotoja, citrusinių vaisių produkcijos.

„Ne „žemės ūkio“ fondai turėtų reaguoti į pasaulinę klimato kaitos problemą, keliančią grėsmę aprūpinimui maistu. Europos Sąjunga turi sukurti nepaprastąjį fondą, kuris spręstų su nauja klimato kaitos realybe susijusius klausimus“, – teigia UPA.

Ūkininkai tikina, kad Valensijoje šiuo metu net nebūtų įmanoma įvertinti potvynių padarytos žalos, nes užlietos teritorijos vis dar yra užblokuotos ir atkirstos nuo pasaulio.

Tačiau fiksuojami ir neįprasti reiškiniai. Pavyzdžiui, Andalūzijoje labiausiai nukentėjo Almerijos, Malagos, Granados ir Kadiso provincijos, tačiau būtent Almerijos rytuose neiškrito nė lašas lietaus. Čia išliko ekstremali sausra.

Tuo tarpu Almerijos provincijoje, išankstiniais duomenimis, žemdirbiai jau patyrė 30 mln. eurų nuostolių. El Ejido mieste, septynių kilometrų ruože, 8 cm skersmens krušos ledokšniai visiškai sugadino plastikinę šiltnamių dangą ir juose brendusį derlių: neatlaikiusi konstrukcija užgriuvo ant pomidorų, paprikų, cukinijų ir agurkų

Malagoje ypač nukentėjo citrusiniai vaisiai ir vynuogynai, žemės ūkio infrastruktūra, kaimo keliai ir drėkinimo sistemos. Grenadoje didžiulį vištidės kompleksą užliejo vanduo, palaidojęs 42 000 vištų.

Taigi, nuostoliai dar tik skaičiuojami, bet, panašu, jie bus išties nemaži.