Trys didžiausios pasaulyje grūdų platintojos paskelbė ketinančios iki liepos mėnesio pasitraukti iš Rusijos rinkos, o tai gali sustiprinti Maskvos įtaką pasaulinėje kviečių rinkoje.

Pasak bendrovių „Cargill“, „Louis Dreyfus“ (LDC) ir „Viterra“, dėl vyriausybės spaudimo ir veiklos sunkumų, kylančių dėl Rusijos karo prieš Ukrainą, nebeliko galimybių likti šalyje.

Iki šiol bendrovės vykdė veiklą Rusijoje, įskaitant grūdų transportavimą ir sandėliavimą silosuose ir uostų terminaluose, tvirtindamos, jog tai yra būtina norint užtikrinti svarbiausių prekių tiekimą viso pasaulio šalims.

Rusija yra didžiausia pasaulyje kviečių eksportuotoja, o Vakarų sankcijos, paskelbtos Maskvai po to, kai 2022 metų vasarį ji pradėjo invaziją į Ukrainą, nebuvo nukreiptos į grūdus.

Visgi nuo liepos 1 dienos įmonės tik nuomos krovininius laivus žemės ūkio produkcijos gabenimui iš Rusijos.

JAV milžinė „Cargill“ šalyje valdo „tik būtiniausius maisto ir pašarų laikymo ir gabenimo įrenginius“, sakoma praėjusį trečiadienį paskelbtame pranešime.

„Tačiau, didėjant iššūkiams, susijusiems su grūdų eksportu, „Cargill“ 2023 metų liepos mėnesį, pasibaigus 2022–2023 metų sezonui, nustos eksportuoti rusiškus grūdus.“

„Viterra“, priklausanti Šveicarijoje įsikūrusiai žaliavų grupei „Glencore“, po kelių dienų pasekė šiuo pavyzdžiu, sakydama, kad „padarė išvadą, kad jos veikla Rusijoje nebeatitinka ilgalaikės bendrovės krypties“.

„Svarstome galimybes perduoti savo verslą ir turtą Rusijoje naujiems savininkams“, – teigė bendrovės atstovas.

„Louis Dreyfus“, įsikūrusi Nyderlanduose, taip pat teigė „vertinanti galimybes perduoti naujiems savininkams savo verslą ir aktyvus Rusijoje“.

Geopolitinis neapibrėžtumas, susijęs su Rusijos eksportu po „Cargill“ pranešimo, praėjusią savaitę paskatino kviečių kainų šoktelėjimą Europos rinkose.

„Tikėtina, kad viskas pamažu pereis į valstybės kontrolę“, taigi skaidrumas grūdų rinkoje gerokai sumažės, pažymėjo brokerių įmonės „StoneX“ analitikas Arlanas Sudermanas (Alanas Sadermanas).

Tikėtina, kad Rusijos operatorės bus mažiau veiksmingos ir todėl jų paslaugos bus brangesnės nei pasaulinių operatorių, „o tai paskatins nerimą dėl grūdų eksporto iš Rusijos stabilumo“, naujienų agentūrai AFP sakė A. Sudermanas.

Maskva jau daugelį metų siekė atgauti savo kviečių sektoriaus kontrolę, teigia Damienas Vercambre'as (Damjenas Verkambras) iš žemės ūkio tarpininkavimo bendrovės „Inter-Courtage“.

Nuo 2019 metų bankų milžinė VTB, kurią kontroliuoja prezidento Vladimiro Putino bendražygis Andrejus Kostinas, gausiai investuoja į Rusijos uostų grūdų silosus.

Besivystančios šalys tebėra labai priklausomos nuo Rusijos tiekimo – vien pernai kovą iš 2022–2023 metų 104 mln. tonų derliaus buvo eksportuota 4,7 mln. tonų, teigia šalies žemės ūkio institutas IKAR.

Rusijos pajėgoms nuo karo pradžios užblokavus Ukrainos uostus Juodojoje jūroje, kviečių ir kitų grūdų kainos pasaulinėse rinkose išaugo, todėl besivystančiose šalyse milijonai gyventojų susidūrė su maisto trūkumu.

Susitarimas dėl galimybės Ukrainai eksportuoti būtiniausius grūdus buvo pratęstas praėjusį mėnesį, tačiau jo ateitis tebėra neaiški, nes kovos tęsiasi.

Visgi, kad ir kaip vyktų karas, „rusiškų kviečių atsisakyti nebus įmanoma“, pažymėjo D. Vercambre'as.