Europos Audito Rūmai ką tik paskelbė specialiąją ataskaitą  „Ekologinis ūkininkavimas Europos Sąjungoje. Dėl spragų ir nenuoseklumo mažėja politikos sėkmė“. Ataskaitos rengimui vadovavo Audito Rūmų narė Keit Pentus-Rosimannus.

Ataskaitoje pareikšta abejonių dėl ekologiniam ūkininkavimui skirtos ES paramos veiksmingumo. Dabartinė strategija turi reikšmingų trūkumų, o po 2030 m. nėra nei ekologinės gamybos sektoriaus vizijos, nei tikslų. Nors dėl ES kasmet skiriamų milijardų eurų žemės plotas, kuriame ūkininkaujama ekologiškai, padidėjo, šio sektoriaus reikalavimams ir poreikiams skiriama per mažai dėmesio. Todėl ekologinė gamyba tebėra nišinė rinka, o auditoriai įspėja, kad tikėtina, jog šiam sektoriui Europos Sąjungos taikomas požiūris yra netinkamas.

Ekologinis ūkininkavimas – tai žemės ūkio metodas, kurio metu maisto produktai gaminami naudojant natūralias medžiagas ir procesus. Komisija nustatė tikslą, kad iki 2030 m. 25 % ES žemės ūkio paskirties žemės būtų ūkininkaujama ekologiškai – tai ženklus padidėjimas, palyginti su 10,5 % 2022 m. Nustatėme, kad ES ekologinio ūkininkavimo strategijoje trūko svarbių elementų, pavyzdžiui, kiekybiškai įvertinamų tikslų ir pažangos vertinimo būdų.

ES ekologiniam ūkininkavimui skirtos lėšos – daugiau kaip 12 milijardų eurų 2014–2022 m. – padėjo padidinti ekologinio ūkininkavimo plotą, tačiau nebuvo pakankamai atsižvelgta į aplinkos ir rinkos tikslus. Be to, dėl ribotų duomenų nebuvo galima įvertinti politikos poveikio. Pateikėme rekomendacijų, kaip pagerinti ekologinės gamybos sektoriui skirtų ES lėšų strategiją ir veiksmingumą.

Su ataskaita lietuvių kalba galite susipažinti ČIA