Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje pranešė, kad Strateginio dialogo ataskaita nebus verčiama į kitas kalbas. Copa prezidentė Christiane Lambert pabrėžė, kad suinteresuotos šalys artimiausiomis dienomis pasidalins savo nuomone apie šią ataskaitą, o Komisija turės tai apsvarstyti.

Organizacijų paviešinta nuomonė dėl Strateginio dialogo

Copa ir Cogeca lyderiai pabrėžė, kad būtina tęsti derybas, įtraukiant Europos Parlamentą ir Tarybą. Christiane Lambert ir Lennart Nilson akcentuoja, jog dialogas turi būti skaidresnis, kad visi suinteresuotieji asmenys galėtų aktyviai dalyvauti. Jie pažymi, kad šiuo metu žemės ūkio sektorius susiduria su daugybe iššūkių, reikalaujančių greitų politinių sprendimų.

CEJA (Europos jaunųjų ūkininkų taryba) teigia, kad dialogas gali padėti jauniesiems ūkininkams kurti tvarias praktikas ir bendradarbiavimą tarp skirtingų sektorių. Jie ragina veikti dabar, kad kiekvienas ūkininkas galėtų plėtoti tvarias veiklas.

IFOAM Organics Europe (Europos ekologinių maisto produktų ir ūkininkavimo skėtinė organizacija) pabrėžia, kad perėjimas prie tvarių žemės ūkio sistemų yra būtinas ir ekologinis ūkininkavimas turėtų būti pripažintas kaip tvari praktika su konkrečiomis rekomendacijomis, skirtomis integruoti šią praktiką į ES politiką.

ECVC (Europos organizacija „Via Campesina“) reikalauja konkrečių veiksmų, skirtų įgyvendinti rekomendacijas, įskaitant pajamų gerinimą ūkininkams ir efektyvesnį rinkos reguliavimą.

EuroCommerce (organizacija, atstovaujanti mažmeninės ir didmeninės prekybos sektoriui) ir CELCAA (žemės ūkio ir maisto produktų prekybos organizacija) pabrėžia bendradarbiavimo svarbą ir ragina politines institucijas pasinaudoti rekomendacijomis kuriant politiką, remiančią tvarų žemės ūkį.

Eurogroup for Animals (gyvūnų apsaugos lobistų grupė) ragina didinti gyvūnų gerovės standartus ir skirti viešuosius išteklius ūkininkams, kurie pereina prie tvarių praktikų.

Slow Food (organizacija, skatinti vietinį ir tradicinį maistą) ir Agroecology Europe (Europos agroekologijos asociacija) reikalauja aiškių politinių gairių, kad rekomendacijų įgyvendinimas būtų ne tik formalus, bet realiai prisidėtų prie tvarumo.

Greenpeace (tarptautinė aplinkos apsaugos organizacija) kviečia pertvarkyti žemės ūkio finansavimą ir nutraukti subsidijų teikimą dideliems „mega-ūkiams“, vietoj to remti ūkininkus, kurie stengiasi atkurti gamtą ir teikti sveikesnius maisto produktus.

EEB (Europos aplinkosaugos piliečių organizacijų tinklas) ir BirdLife Europe (aplinkosaugos NVO) pabrėžia, kad ši ataskaita yra žingsnis teisinga linkme ir kviečia politikus imtis realių veiksmų, reikalingų transformuojant ES žemės ūkio sistemą.

ELO (Europos žemės savininkų organizacija) akcentuoja, kad ataskaita rodo pažangą sprendžiant ūkininkų silpną poziciją vertės grandinėje, tačiau primena, jog tai tik mažas žingsnis link rinkos valdymo.

Visi dalyviai sutinka, kad būtina reformuoti ES žemės ūkio politiką, siekiant tvarumo ir socialinio teisingumo. Taip pat akcentuojama, kad ūkininkai turi būti įtraukti į sprendimų priėmimą. Organizacijos reikalauja konkrečių veiksmų, kad šie tikslai būtų įgyvendinti, o ne liktų tik kalbomis.

Nors visi pripažįsta, kad žemės ūkis ir maistas yra strategiškai svarbus Europai, nuomonės dėl politikos pertvarkos skiriasi. Kai kurie dalyviai mano, kad naujos technologijos ir inovatyvūs produktai gali padėti sukurti konkurencingą ir tvarų Europos žemės ūkio sektorių, tačiau tam reikalingi konkretūs politikos sprendimai ir nuoseklios reguliavimo priemonės.

Iš esmės, strateginis dialogas laikomas teigiamu žingsniu, tačiau dalyviams svarbu, kad tolesni veiksmai būtų aiškūs, greiti ir orientuoti į tvarius sprendimus žemės ūkio sektoriuje.

Žemiau pateikiama Strateginio dialogo santrauka

Strateginis dialogas dėl ES žemės ūkio ateities

Požiūris į žemės ūkį ir maistą Europoje

Apie Strateginį dialogą dėl Europos Sąjungos žemės ūkio ateities Europos Komisijos pirmininkė informavo 2023 m. rugsėjo 13 d. pranešime, kalbėdama apie padėtį Europos Sąjungoje. Šis dialogas prasidėjo 2024 m. sausio mėnesį, į jį įsijungė 29 pagrindinės suinteresuotųjų šalių grupės iš Europos žemės ūkio sektoriaus, pilietinės visuomenės, kaimo bendruomenių ir akademinės bendruomenės. Tikslas buvo pasiekti bendrą supratimą apie esmines Europos gyvenimo ir ekonomikos srities plėtros gaires naujo politinio dialogo formatu. Strateginio dialogo dalyviai siekė konsensuso, kuris atvertų naujas perspektyvas žemės ūkiui, maistui ir kaimo vietovėms.

Strateginiame dialoge atsižvelgiama į žemės ūkio maisto produktų sistemų įvairovę ir sudėtingumą. Specifiniai veiksniai, tarpusavio priklausomybės ir mainai, prisidedantys prie dabartinio disbalanso, turi būti sprendžiami sistemingai. Galutinė Strateginio dialogo ataskaita yra orientuota į veiksmus, kuriant socialiai atsakingas, ekonomiškai pelningas ir aplinkai tvarias žemės ūkio maisto sistemas. Ji skirta Europos institucijoms, ypač Europos Komisijai, taip pat valstybėms narėms. Vykdydami strateginio dialogo procesą, jos nariai padėjo pagrindą naujai įsitraukimo ir bendradarbiavimo kultūrai, kuri atspindi jų pasiryžimą dirbti kartu siekiant tvarios, atsparios ir konkurencingos ekonominės ateities.

Dialogas vyksta tuo metu, kai visuomenėje vyksta reikšmingi pokyčiai, turintys tiesioginį poveikį žemės ūkio ir maisto produktų sistemoms. Maistas atlieka egzistencinę rolę ir yra esminė Europos visuomenių širdis. Vis dėlto, nors pagrindinės ūkininkavimo ir maisto funkcijos ir toliau išlieka svarbios, jos nuolat kinta. Šioms permainoms didžiausią įtaką daro triguba planetos krizė – klimato kaita, biologinės įvairovės nykimas ir tarša, kurios daro didžiulį spaudimą šiems sektoriams. Be to, didėjanti pasaulinė politinė ir ekonominė įtampa kelia naujus iššūkius Europos visuomenėms, kurie taip pat veikia daugelį ūkininkų ir maisto produktų gamintojų. Visa tai vyksta besitęsiant visuomeniniams konfliktams, kuriuos dar labiau paaštrina didėjanti miesto ir kaimo takoskyra.

Todėl būtina imtis ryžtingų veiksmų sprendžiant šiuos iššūkius. Pereinamasis laikotarpis turėtų būti suplanuotas taip, kad sukurtume tvaresnes, konkurencingesnes, perspektyvesnes ir teisingesnes žemės ūkio ir maisto produktų sistemas. Ekonominiu, socialiniu ir ekologiniu požiūriu subalansuotų sistemų tikslas – ne tik maksimalizuoti atskirus gamybos veiksnius, bet ir optimizuoti naudą, kuri apima tvarumą, atsparumą, perspektyvumą ir didesnę atsakomybę ne tik žemės ūkio subjektams, bet ir kaimo bendruomenėms, pilietinei visuomenei bei politiniams veikėjams. Šiuo tikslu itin svarbus visų suinteresuotųjų šalių pasitikėjimas ir bendradarbiavimas. Šioje ataskaitoje pirmiausia aprašoma bendra šios pertvarkos vizija, kurioje išdėstyti Europos žemės ūkio ir maisto produktų sistemų kontūrai, numatomi po 10–15 metų.

Strateginio dialogo rekomendacijose pripažįstama, kad žemės ūkio ir maisto produktų sistemų pertvarkymas neišvengiamai susiduria su prieštaringais interesais ir sudėtingomis prekybos problemomis, kurias galima spręsti tik pasiekus kompromisą. Tam būtina turėti tvirtą atspirties tašką, bendrus pagrindus ir tikslus, kurie vadovautų sektoriaus pokyčiams. Šie tikslai gali būti apibendrinti dešimtyje pagrindinių politinių principų:

Dabar yra tinkamas laikas pokyčiams.
Bendradarbiavimas ir dialogas visoje maisto vertės grandinėje yra labai svarbūs.
Politikos priemonės turi būti nuoseklios ir kurti veiksmingas palankias sąlygas, pagrįstas vaisinga sinergija.
Naujoje geopolitinėje situacijoje maisto ir žemės ūkio produktų gamyba užima strateginę padėtį, kadangi ji yra esminė Europos saugumo dalis.
Jaunimo vaidmuo žemės ūkyje, kaimo vietovėse ir Europos maisto bei ūkininkavimo sistemų įvairovė yra labai svarbus turtas.
Ekonominis, aplinkosauginis ir socialinis tvarumas gali sustiprinti vienas kitą.
Rinkos turėtų skatinti tvarumą ir vertės kūrimą visoje grandinėje, geriau įtraukdamos išorinius veiksnius.
Būtina pasinaudoti technologijų ir inovacijų galimybėmis, kad būtų remiamas perėjimas prie tvaresnių žemės ūkio ir maisto produktų sistemų.
Sėkmingam pokyčiui būtinas perėjimas prie subalansuotos, sveikesnės ir tvaresnės mitybos.
Patrauklios kaimo vietovės labai svarbios maisto aprūpinimui, visuomenės gyvybingumui ateityje ir liberaliajai demokratijai.

Šiame kontekste Strateginis dialogas siūlo keletą rekomendacijų, ypač:

Stiprinti ūkininkų pozicijas maisto vertės grandinėje:

Tai galima pasiekti skatinant geresnį ūkininkų bendradarbiavimą, mažinant išlaidas, didinant efektyvumą bei gerinant kainas ir deramas pajamas iš rinkos. Šie veiksmai reikalauja aktyvių pastangų tiek Europos, tiek nacionaliniu lygiu, siekiant padidinti ūkininkų ir visos grandinės konkurencingumą, gerinti maisto grandinės skaidrumą, skatinti bendradarbiavimą ir gebėjimų stiprinimą, geriau spręsti nesąžiningos prekybos praktikos problemas ir užtikrinti bendrą tvarumą visoje grandinėje.

Naujo požiūrio diegimas tvarumui užtikrinti:

Strateginis dialogas remia ir įsipareigoja išlaikyti esamus Europos Sąjungos teisės aktus, vykdyti juos ir ieškoti veiksmingų priemonių, kurios pagerintų jų įgyvendinimą. Nariai siūlo pradėti visos ES žemės ūkio ir maisto sistemų lyginamąją analizę, kurios tikslas būtų suderinti ūkių tvarumo vertinimo metodikas. Ši sistema turėtų būti grindžiama bendra tikslo, principais ir kriterijais, bei turėti stebėjimo ir kontrolės priemones su bendrais metrikais ir rodikliais. Ji turėtų įvertinti kiekvieno ūkio ir sektoriaus padėtį, palengvinti įvairių tvarumo tikslų ir užmojų palyginimą, taip padedant atlikti būtinus veiksmus tvarumo standartams didinti.

Bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) parengimas, atitinkantis tikslus:

Dabartinė politika turi būti pertvarkyta, kad būtų galima spręsti esamus ir būsimus iššūkius bei paspartinti žemės ūkio ir maisto produktų sistemų perėjimą prie tvaresnės, konkurencingesnės, pelningesnės ir įvairesnės ateities. Ši pertvarka yra būtina, kad BŽŪP atitiktų ES plėtros proceso kontekstą. Atsižvelgiant į tai, būsima BŽŪP turėtų koncentruotis į šiuos pagrindinius tikslus:

Teikti socialinę ir ekonominę paramą tiems ūkininkams, kurie labiausiai jos reikia.
Skatinti teigiamus aplinkosauginės, socialinės ir gyvūnų gerovės rezultatus visuomenėje.
Gerinti palankias sąlygas kaimo vietovėms.

BŽŪP, remiantis ūkininkų ekonominiu gyvybingumu, turėtų labiau orientuotis į konkrečių aktyvių ūkininkų pajamų teikimą. Ši parama turėtų užkirsti kelią ūkių apleidimui ir užtikrinti, kad ūkininkai gautų tinkamas pajamas, ypač mažiems ir mišriems ūkiams, jauniesiems ūkininkams, naujiems rinkos dalyviams ir tiems, kurie dirba vietovėse su gamtinėmis kliūtimis.

Skatindami ūkininkus kurti bei teikti ekosistemų paslaugas, aplinkosaugos išmokos turėtų viršyti minimalius reikalavimus pagal ES teisės aktus ir siekti didžiausių ambicijų sistemoje, kuri būtų susieta su kiekybiniais rezultatais, remiantis patikimais rodikliais. Siekiant pasiekti ES tikslus žemės ūkio ir maisto gamybos, kaimo plėtros, klimato neutralumo bei biologinės įvairovės atkūrimo srityse, reikia skirti tam skirtą ir proporcingą biudžetą, kuris subalansuotai atitiktų visus šiuos užmojus.

Finansinė parama aplinkos ir klimato veiksmams turės būti kasmet žymiai didinama per kitus du BŽŪP laikotarpius, pradedant nuo dabartinio finansavimo, skirto ekologinėms schemoms ir agrarinės aplinkosaugos bei klimato priemonėms.

Pereinamojo periodo finansavimas:

Norint užtikrinti tinkamą finansavimą perėjimui, būtina sutelkti tiek viešąjį, tiek privatų kapitalą. Nuo BŽŪP turėtų būti įsteigtas Laikinojo teisingo pereinamojo laikotarpio fondas, kuris papildytų paramą greitam žemės ūkio sektoriaus perėjimui prie tvarumo. Viešasis ir privatus sektorius turėtų geriau bendradarbiauti, kad būtų galima sutelkti kapitalą projektams, kurie padėtų tiek smulkiems, tiek stambiems ūkininkams ir maisto sistemos suinteresuotosioms šalims pereiti prie tvarių praktikų ir sistemų.

Taip pat būtina sukurti veiksmingą bankų skolinimo sistemą, rizikos ribojimo mechanizmus bei užtikrinti skirtingų finansavimo schemų nuoseklumą. Europos investicijų bankas (EIB) turėtų įgyvendinti specialiai šiam sektoriui skirtą grupinių paskolų paketą. Strateginis dialogas teigiamai vertina EIB grupės sprendimą žemės ūkį ir bioekonomiką įtraukti į pagrindinius prioritetus pagal savo 2024–2027 m. strateginį veiksmų planą bei siekti sustiprinti paramą žemės ūkio ir maisto produktų vertės grandinei.

Tvarumo ir konkurencingumo skatinimas prekybos politikoje:

Europos Komisija turėtų užtikrinti didesnį nuoseklumą tarp savo prekybos ir tvarumo politikos. Kartu būtina peržiūrėti dabartinį požiūrį į derybas dėl žemės ūkio ir žemės ūkio maisto produktų. Komisija turi geriau pripažinti strateginę šių sektorių reikšmę prekybos derybose, visaapimančiai peržiūrėti savo derybų strategijas ir atnaujinti poveikio vertinimo metodus prieš pradedant prekybos derybas.

Sveiko ir tvaraus pasirinkimo supaprastinimas:

Europos Komisija ir valstybės narės turėtų patvirtinti paklausos politiką, skirtą visoms žemės ūkio maisto produktų sistemoms, kuri padėtų sukurti aplinką, skatinančią subalansuotą, mažiau išteklių reikalaujančią ir sveiką mitybą, kad ji būtų prieinama, įperkama ir patraukli.

Šiuo kontekstu Strateginiame dialoge pastebima tendencija, kad Europos Sąjunga mažina tam tikrų gyvūninės kilmės produktų vartojimą ir didina susidomėjimą augaliniais baltymais. Siekiant pagerinti tvarią gyvulinių ir augalinių baltymų vartojimo pusiausvyrą tarp Europos gyventojų, labai svarbu palaikyti šią tendenciją ir padėti vartotojams lengviau pereiti prie augalinės kilmės produktų.

Europos Komisija turėtų peržiūrėti ES maisto produktų ženklinimo teisės aktus ir parengti ataskaitą, kurioje būtų įvertintos dabartinės priemonės dėl prekybos vaikams. Be to, reikėtų įvesti fiskalines priemones, tokias kaip mažinami mokesčiai vartotojams, kad būtų skatinami nuoseklūs kainų signalai. Valstybės narės turėtų įgyvendinti priemones, užtikrinančias maisto prieinamumą mažesnes pajamas gaunantiems vartotojams, taikydamos socialinę ir fiskalinę politiką.

Taip pat Europos Komisija ir valstybės narės turėtų imtis tolesnių veiksmų, kad sukurtų efektyvesnę tvaraus maisto viešųjų pirkimų sistemą ir suteiktų galimybes maisto bankams bei kitoms ne pelno organizacijoms maksimaliai išnaudoti savo vaidmenį.

Tvaraus ūkininkavimo praktikų tobulinimas:

Būtina skubiai imtis ambicingų ir realių veiksmų visais lygmenimis, kad užtikrintume, jog žemės ūkio sektorius veiksmingai veiktų planetos ribose ir prisidėtų prie klimato, ekosistemų bei gamtos išteklių, tokių kaip vanduo, dirvožemis, oras, biologinė įvairovė ir kraštovaizdis, apsaugos ir atkūrimo.

Siekiant pažangos šioje srityje, Strateginiame dialoge pateiktos konkrečios rekomendacijos, kaip skatinti agrobiologinę įvairovę, mažinti išorines sąnaudas, pvz., mineralinių trąšų ir pesticidų vartojimą, gerinti maistinių medžiagų valdymą, tobulinti mineralinių trąšų dekarbonizaciją, bei plėtoti ir naudoti biokontrolės metodus.

Be to, Europos Komisija ir valstybės narės turėtų toliau remti ekologinę gamybą ir agroekologinę žemdirbystę. Strateginiame dialoge taip pat raginama įsteigti finansuojamą gamtos atkūrimo fondą (ne pagal BŽŪP), kuris padėtų ūkininkams ir kitiems žemės valdytojams atkurti ir tvarkyti natūralias buveines kraštovaizdžio lygiu.

Šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimo mažinimas žemės ūkyje:

Europos Komisija ir valstybės narės turėtų bendradarbiauti, kurdamos nuoseklų politikos priemonių derinį, apimantį tiek paskatas, tiek reguliavimo priemones. Šis derinys turėtų apimti:

Išsamią metodiką, skirta ŠESD emisijų apskaitai ir konkrečių tikslų nustatymui įvairių žemės ūkio šakų bei veiklų srityje.
Bendrą požiūrį, kaip paskatinti atitinkamų priemonių įgyvendinimą ir skatinti investicijas žemės ūkyje bei regionuose, siekiant pasiekti nustatytus išmetamųjų teršalų mažinimo tikslus.

Kadangi technologinių priemonių nepakaks klimato tikslams pasiekti, reikės ambicingesnių veiksmų probleminėse vietovėse, įgyvendinant specialias teritorines strategijas, remiamas iš Žemės ūkio maisto teisingo pereinamojo laikotarpio fondo.

Nors pripažįstama, kad reikalinga plataus užmojo politika, Strateginio dialogo metu nusprendžiama, jog dar per anksti daryti galutines išvadas dėl galimos žemės ūkio taršos leidimų prekybos sistemos. Raginama Europos Komisija toliau bendradarbiauti su suinteresuotomis šalimis ir ekspertais, kad būtų įvertinta tokios sistemos įgyvendinamumas ir tinkamumas, taip pat įvardijamos pagrindinės problemos, su kuriomis tokia sistema gali susidurti.

Tvarus gyvulininkystės plėtojimas ES:

Europos Komisija turėtų inicijuoti gyvulininkystės vaidmens strategijos kūrimo procesą, remdamasi patikimais moksliniais įrodymais ir konsultuodamasi su visomis suinteresuotomis šalimis. Ši strategija turėtų apimti konkrečius veiksmų planus, įskaitant:

– Finansinę paramą investicijoms,

– Konsultacijas ir švietimą,

– Parama praktiniams ir pažangiems sprendimams, skirtas išmetamųjų teršalų mažinimui,

– Novatoriškų žiedinės ekonomikos metodų skatinimą.

Teritorijose, kuriose yra didelė gyvulių koncentracija, turi būti kuriami ilgalaikiai sprendimai, kurie bus finansuojami iš žemės ūkio maisto produktų tiesioginio pereinamojo fondo.

Be to, būtina peržiūrėti gyvūnų gerovę reglamentuojančius teisės aktus ir sukurti naują ES masto gyvūnų gerovės ženklinimo sistemą.

Tolesni veiksmai siekiant geriau išsaugoti ir valdyti dirbamą žemę, skatinti atsparų žemės ūkį ir plėtoti naujoviškus augalų veisimo metodus:

Europos Komisija turėtų įsteigti naują Europos žemės ūkio paskirties žemės observatoriją. Taip pat būtina imtis veiksmų, kad palengvinti žemės ūkio prisitaikymą prie besikeičiančių klimato ir aplinkos sąlygų, bei skatinti investicijas ir praktiką, orientuojantis į mažiau išteklių reikalaujantį ūkininkavimą.

Norint išlaikyti derlių vis sudėtingesnėmis klimato sąlygomis, būtina sukurti išsamią ir į tvarumą orientuotą sistemą, kuri remtų augalų selekcijos naujoves. Europos institucijos turėtų toliau plėtoti Europos veisimo modelį, užtikrindamos pasirinkimo laisvę ir pripažindamos mažųjų ir vidutinių įmonių bei ūkininkų indėlį.

Rizikos ir krizės valdymo stiprinimas:

Būtina sukurti paramos politiką, kuri padėtų sumažinti priklausomybę nuo svarbių išteklių. Ūkiuose reikia veiksmingesnio rizikos valdymo, kad būtų užtikrinta rizikos prevencija ir prisitaikymas. Tai apima geresnį bendradarbiavimą tarp rizikos valdymo įrankių ir investicijų, efektyvesnį derinimą su kitais naudojamais įrankiais ir lengvesnę ūkininkų prieigą prie žemės ūkio draudimų. Taip pat būtina reformuoti dabartinį žemės ūkio rezervą, kad jis geriau būtų pritaikytas ypatingoms ir katastrofinėms situacijoms.

Patrauklaus sektoriaus kūrimas:

Reikia skatinti jaunų žmonių įsitraukimą į žemės ūkio maisto produktų sektorių, kad pasiektume teigiamų pokyčių. Norint pritraukti jaunus ūkininkus, itin svarbu palengvinti žemės nuomos galimybes, suteikti tinkamą finansinę paramą ir gerinti švietimą.

Žemės ūkio maisto produktų sektoriuje būtinos socialiai teisingos darbo sąlygos, todėl reikia imtis tolesnių veiksmų. Skatinant įgūdžių tobulinimą, geresnes darbo galimybes ir teisingesnes darbo sąlygas per mokymąsi ir socialinį dialogą, galima pritraukti ir išlaikyti žemės ūkio darbuotojus.

Geresnė prieiga prie žinių ir inovacijų bei jų efektyvesnis panaudojimas:

Inovacijos, technologijos ir žinios yra labai svarbios žemės ūkio maisto produktų sektoriaus transformacijai. Norint visiškai išnaudoti šį potencialą, reikia sukurti palankesnes sąlygas žinių ir įgūdžių kūrimui, užtikrinti lengvesnę prieigą prie jų ir skatinti geresnį dalijimąsi informacija.

Šiame procese itin reikalingos nepriklausomos konsultavimo paslaugos. Svarbu didinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes bei investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas.

Norint, kad inovacijos tikrai padėtų maisto sistemos dalyviams, reikia supaprastinti reguliavimo procedūras ir skatinti skaitmeninius sprendimus. Taip pat būtina pripažinti ir remti socialinių inovacijų vaidmenį šiame kontekste.

Valdymo pokyčiai ir nauja bendradarbiavimo kultūra:

Visos siūlomos priemonės ir tikslai, kurie šiandien yra svarbūs žemės ūkio maisto produktų sektoriui, yra neatsiejama dalis plačiau suprantamo valdymo pokyčio, kurį būtina skatinti. Šis pokytis reikalauja naujos bendradarbiavimo, pasitikėjimo ir aktyvaus suinteresuotųjų šalių dalyvavimo kultūros tiek tarp skirtingų veikėjų, tiek institucijose.

Norėdama sustiprinti šią naują kultūrą, ES Komisija turėtų įsteigti Europos žemės ūkio maisto produktų valdybą. Ši platforma, sudaryta iš žemės ūkio maisto produktų vertės grandinės dalyvių, pilietinės visuomenės organizacijų ir mokslininkų, turėtų nustatyti strategijas, reikalingas strateginio dialogo sutarimui įgyvendinti ir plėtoti, kad žemės ūkio maisto produktų sistemos būtų tvaresnės ir atsparios.

Be šios naujos institucijos įsteigimo, ES lygmenyje valdymas turėtų ypač atkreipti dėmesį į pažangių administracinių sprendimų kūrimą, nereikalingos biurokratijos mažinimą, išsamių poveikio vertinimų atlikimą ir, kiek įmanoma, įtraukti politikos bei sprendimų priėmimo procesų užtikrinimą.

Europos Komisija, Europos Parlamentas, valstybės narės ir suinteresuotosios šalys turėtų priimti šias bendras rekomendacijas ir greitai įgyvendinti drąsius sprendimus. Strateginio dialogo nariai tikisi konstruktyviai prisidėti prie šio proceso ir ateityje.