Lietuvos ir Latvijos žemės ūkio ministrai Kęstutis Navickas ir Didzis Šmits kreipėsi į Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio komisarą Januszą Wojciechowskį, prašydami suteikti išskirtinę finansinę paramą pieno gamintojams iš ES žemės ūkio sektoriaus rezervo. Sunkumų patiriantiems šalies pieno gamintojams Europos Komisijos (EK) prašoma skirti po 18,6 mln. eurų paramos per ketvirtį, kol kainos normalizuosis.

Pieno supirkimo kainos krinta nuo praėjusio rudens. Nuo lapkričio iki vasario mėnesio jos sumažėjo trečdaliu ir nėra jokių atsigavimo požymių. Vidutinė pieno supirkimo kaina Lietuvoje apie 40 proc. mažesnė negu ES vidurkis. Smulkiesiems pieno ūkiams dar blogiau – jie už pieną gauna gerokai mažiau, nei šie statistiniai vidurkiai.

„Pieno kaina nebepadengia jo gamybos sąnaudų. Daugelis ūkių atsidūrę ant bankroto ribos, išparduoda galvijus. Matome ūkių skaičiaus ir parduodamo pieno kiekio mažėjimą. Girdime Europos Komisijos argumentus dėl pernai išaugusių pieno supirkimo kainų ES. Tačiau tuomet Lietuvoje pieno sektorius buvo veikiamas itin neigiamų veiksnių: elektros išteklių kainos aukštumas pasiekė metų viduryje, kai vyko pašarų gamyba. Pašarų bei energijos kainoms pasiekus piką, geresnės pieno supirkimo kainos buvo nusvertos rekordiškai didelių sąnaudų. O pastarieji mėnesiai nubraukė bet kokius teigiamus rezultatus.

Stengiamės stabilizuoti situaciją nacionalinėmis priemonėmis. Tačiau vien mūsų pastangų nepakanka. Reikia ES lygmens sprendimų, pirmiausia – skubios finansinės paramos pieno gamintojams iš žemės ūkio rezervo“, – sako ministras K. Navickas.

Lietuvos ir Latvijos prašymą dėl paramos pieno sektoriui palaikė Lenkija, Vokietija, Bulgarija, Čekija, Rumunija, o susirūpinimą dėl prastėjančios ir nerimą keliančios padėties šiame sektoriuje taip pat išsakė Estija, Suomija, Graikija ir Kroatija.

Komisaras J. Wojciechowskis nurodė, kad EK atidžiai vertins situaciją.

Pirmenybė turi būti teikiama tvarios žvejybos veiklos išsaugojimui

ES žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje taip pat buvo aptartas Žuvininkystės dokumentų rinkinys, kuriame apžvelgiamas ES bendros žuvininkystės politikos veikimas ir siūlomos jūrų ekosistemų apsaugos bei žvejybos ir akvakultūros sektoriaus energetikos pertvarkos priemonės.

Valstybės narės akcentavo žuvininkystės sektoriaus indėlį apsirūpinant maistu, pažymėjo žvejų ir pakrančių bendruomenių pastangas atkuriant žuvų išteklius, kvietė priimti labiau pasvertus žvejybos valdymo sprendimus bei užtikrinti reikalingą finansavimą keliamiems tikslams pasiekti.

Lietuva palaiko siekį apsaugoti jūrų ekosistemas ir užtikrinti ES žuvininkystės sektorius atsparumą, tačiau, pasak ministro K. Navicko, EK siūlomos priemonės kelia nemažai klausimų dėl jų pagrįstumo ir proporcingumo.

„Jau daug metų didelį susirūpinimą kelia toliau blogėjanti situacija Baltijos jūroje. Pasigendame konkrečių EK siūlymų dėl šio regiono problemų sprendimo, dėmesio jo žvejybos perspektyvoms“, - teigė ministras. „Kartu su žvejybos sektoriumi dedame didžiules pastangas žvejybos ištekliams Baltijos jūroje išsaugoti, tačiau vis dar lieka neišspręsta viena opiausių šio regiono problemų – Rusijos vykdoma netausi išteklių žvejyba“.

Visuose jūrų regionuose ir vandenyse, anot ministro K. Navicko, reikalingas aktyvus EK vaidmuo, užtikrinant žvejybos galimybes ir vienodas veiklos sąlygas Europos žvejams.

„Ne kartą buvo atkreiptas dėmesys, kad žvejyba dažnai nėra vienintelė ir svariausia blogos jūrų ekosistemų ir išteklių būklės priežastis. Todėl nuvilia tai, kad pagrindinė Jūrų ekosistemų apsaugos plane siūlomų priemonių našta tektų būtent žvejams ir pakrančių bendruomenėms. Keliami ambicingi tikslai, susiję su jūrų ekosistemų apsauga bei žuvininkystės sektoriaus energetikos pertvarka, yra neparemti reikalingu finansavimu, o dabartinis ES žuvininkystės fondas nepakankamas ir nepritaikytas jiems pasiekti“, - teigė ministras K. Navickas.

Jis pabrėžė mokslo žiniomis pagrįstų žvejybos valdymo sprendimų svarbą ir pritarė glaudžiam visų suinteresuotų asmenų bendradarbiavimui, sprendžiant sektoriaus ateitį lemsiančius klausimus.

„Esame pasirengę dalyvauti tolesnėse diskusijose tiek ES, tiek regioniniu lygmeniu. Tikiu, kad kartu rasime geriausius sprendimus, leisiančius išsaugoti tvarų ir atsparų ES žuvininkystės sektorių ateities kartoms“, - apibendrino ministras K. Navickas.

Tarybos posėdyje Lietuvos, Latvijos, ir Lenkijos delegacijos atkreipė dėmesį į ES ir Maroko žuvininkystės partnerystės sutarties protokolo ateitį, taip pat buvo aptarti su prekyba susiję žemės ūkio klausimai, Reglamento pasiūlymo dėl gamtos atkūrimo svarstymo pažanga ir EK komunikatas dėl apdulkintojų apsaugos.