Žemės ūkio ministerija, įvertinusi pasėlių deklaravimo rezultatus, tobulina Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą. Kartu su socialiniais partneriais ir mokslininkais ekspertinėje grupėje aptartos pagrindinės spręstinos sritys – daugiamečių pievų atstatymo poreikis, ekologinio ūkininkavimo parama, kraštovaizdžio elementų populiarinimas ir ekologinės sistemos tobulinimas.

Pirminiai siūlymai dėl galimų sprendimo būdų buvo pristatyti liepos pabaigoje įvykusiame Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) kolegijos posėdyje. Kadangi Strateginio plano keitimai aktualūs visiems ūkininkams, labai svarbu juos plačiau aptarti su žemdirbių visuomene, kurios praktiniai patarimai ir siūlymai labai padėjo rengiant šį planą. Nauji pasiūlymai bus pristatyti rugsėjo pradžioje įvyksiančiame ŽŪM kolegijos posėdyje.  

Pasėlių deklaravimo rezultatai

Pasibaigęs pasėlių deklaravimas parodė, kad ekologinės sistemos Lietuvos žemdirbiams, palyginti kitų ES šalių žemdirbiais, labai rūpi. Trys gamybinės veiklos viršijo suplanuotą plotą. 

Šiemet kraštovaizdžio elementus deklaruoti rinkosi ne tik mažai pareiškėjų, bet ir deklaruotas plotas (7 proc.) buvo gerokai mažesnis nei suplanuotas Strateginiame plane. Lūkesčių nepateisino ir perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo (29,6 proc.) bei su pievų tvarkymu susijusios priemonės (5-49 proc.). Šiemet ekologiškai ūkininkaujančių plotai Lietuvoje sumažėjo 15 proc. Palyginti su 2022 m., deklaruota 75 proc. suplanuoto ploto. 

Daugiamečių pievų iš viso deklaruota 560 tūkst. ha, o Lietuva yra įsipareigojusi šiuos plotus išlaikyti 2018 m. lygyje (746 tūkst. ha) su galimybe nukrypti iki 5 proc. 

Daugiamečių pievų atstatymo poreikis

Ministerija siūlo ūkiams, kurie turi ne mažiau kaip 40 proc. daugiamečių pievų, leisti dalyvauti kompleksinės ekologinės sistemos gamybinėse veiklose.

Ūkiams, kurie atstato ar naujai įkuria bent 3 proc. daugiamečių, leisti dalyvauti kompleksinės ekologinės sistemos gamybinėse veiklose.

Sprendžiant pievų mažėjimo problemą siūloma kurti naują ekologinę sistemą daugiamečių pievų įrengimui / atnaujinimui, pagal kurią būtų mokamos išmokos. 

Ekologinio ūkininkavimo paramos sistemos peržiūra

Karas Ukrainoje ir jo išprovokuota energetinė krizė pakoregavo visuomenės požiūrį ir galimybes maitintis ekologišku maistu bei paaštrino apsirūpinimo maistu klausimą. Manoma, kad ekologinių plotų mažėjimą lėmė ir sumažėję ekologinės produkcijos supirkimo kainų skirtumai, palyginti su tradiciniu ūkininkavimu.

Ministerija siūlo ekologiškai ūkininkaujantiems leisti dalyvauti trijose (iki šiol buvo 2) kompleksinės ekologinės sistemos gamybinėse veiklose Taip pat siūloma nustatyti maksimalius perėjimo prie ekologinio ūkininkavimo išmokų dydžius, padidinti ekologinių ūkių daugiamečių žolių išmokų dydžius.eEologinį plotą, viršijantį 200 ha, leisti remti ne 70 proc., o 85 proc. Visas ekologinio ūkininkavimo veiklas remti iš II ramsčio, o perėjimą prie ūkininkavimo – iš I ramsčio lėšų.

Kraštovaizdžio elementų populiarumo skatinimas

Ministerija siūlo ūkiams, dalyvaujantiems kompleksinėje ekologinėje sistemoje ir iš 4 proc. 8 GAAB standarto 1 proc. punktą skirsiantiems kraštovaizdžio elementų priežiūrai, leisti dalyvauti gamybinėse veiklose, papildomai nereikalaujant negamybinių veiklų.

Taip pat siūloma peržiūrėti ir pagal galimybę didinti visų kraštovaizdžio elementų (ypač pakrančių apsaugos juostų) užskaitos koeficientus.

Kompleksinės ekologinės sistemos rėmimo koregavimas

Šiemet Lietuvoje deklaruota 1,2 mln. ha neariminės žemdirbystės plotų, o tai yra 2,6 karto daugiau nei buvo suplanuota. Tačiau tik dalis ūkininkų naudoja tiesioginę sėją, kuri reikšmingai mažina šiltnamio efektą sukeliančias dujas.

Tarpinių pasėlių deklaruota 1,8 karto daugiau (344 tūkst. ha) nei buvo suplanuota. Augalų kaitos veikloje ūkininkai dalyvavo taip pat labai aktyviai – deklaravo 2,2 karto daugiau nei buvo suplanuota. 

Ministerija siūlo nuo 2024 m. Neariminės žemdirbystės veikloje taikyti dvi atskiras išmokas: vieną už tiesioginę sėją ir kitą – už kitų neariminių žemės dirbimo būdų, taip pat ilginti įsipareigojimo laikotarpį iki 4 metų. Nuo 2024 m. Tarpinių pasėlių veikloje taip pat siūloma vietoje dabar esančios vienos išmokos nustatyti dvi išmokas. Vienas išmokos dydis – įsėliui, posėliui, kitas – tarpiniams pasėliams per žiemą.

Ministerija taip pat siūlo Augalų kaitos veiklai didinti finansavimą, kad išmokų dydžiai svyruotų nežymiai, o naujiems pareiškėjams ir naujiems plotams – nuo 2024 m. tobulinti Augalų kaitos veiklos sąlygas. Visiems Augalų kaitos veikloje dalyvaujantiems augalams turėtų būti skirta po ne mažiau kaip 10 proc. veikloje dalyvaujančio ploto arba pagrindiniam augalui – ne daugiau kaip 50 proc., o azotą kaupiantiems augalams – ne mažiau kaip 10 proc. deklaruoto ploto.