Žemės ūkio rūmuose (ŽŪR) vyko nuotolinė diskusija dėl daugiamečių pievų atkūrimo. Šis klausimas ūkininkams itin jautrus ir aktualus, mat pievas teks atkurti daugiau kaip 25 tūkst. pareiškėjų. Susitikime su Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) ir Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) atstovais dalyvavo gausus ūkininkų skaičius, savivaldybių žemės ūkio skyrių ir žemdirbių savivaldos atstovų.

Turime matyti ilgalaikę strategiją

Tris valandas trukusią diskusiją moderavęs ŽŪR pirmininkas dr. Arūnas Svitojus pripažino, kad daugiamečių pievų atkūrimo klausimas itin aktualus tūkstančiams ūkių visoje šalyje. Lietuvoje seniau buvo deklaruojama apie 1,5 mln. ha daugiamečių pievų, ganyklų, tačiau su laiku ūkininkai jas ėmė likviduoti.  Pirmininkas pastebėjo, kad žemdirbiams kyla daug klausimų ne tik dėl daugiamečių pievų atkūrimo, bet ir saugomų teritorijų plėtros. „ŽŪR nori matyti ilgalaikę strategiją, kas bus daroma atkuriant daugiametes pievas? Dabar reikalaujama jas atkurti, tačiau jei neišlaikysime gyvulių, žemdirbiams kyla pagrįstų klausimų kur reikės panaudoti žolinius pašarus? Juk pievas reikės išlaikyti penkerius metus. Mes turime žinoti kokie žingsniai numatyti siekiant ne tik atkurti pievas, bet ir remiant gyvulininkystės ūkius“, – pažymėjo dr. A. Svitojus.

Kodėl reikia atkurti pievas?

ŽŪM specialistas Tadas Švilpauskas priminė, kad saugoti daugiametes pievas yra įsipareigojusios visos ES narės, įskaitant ir Lietuvą. Iki 2015 metų daugiamečių pievų ir viso deklaruoto ploto santykis, palyginti su referenciniais metais, galėjo sumažėti ne daugiau kaip 10 proc. O nuo 2015 metų daugiamečių pievų politika perkelta į žalinimo paramos schemos rėmus. Daugiamečių pievų ir viso deklaruoto ploto santykis, palyginti su 2015 metų referenciniu dydžiu, galėjo sumažėti ne daugiau kaip 5 proc. Nuo 2023–ųjų daugiamečių pievų politika perkelta į GAAB reikalavimų rėmus. Visose ES šalyse daugiamečių pievų lygis lyginamas su 2018 m. nustatyta referencine santykine dalimi (atnaujinta referencija 695 tūkst. ha).

„Svarbu paaiškinti, kodėl reikia atkurti pievas, nes tarp žemdirbių jau tarpsta sąmokslo teorijos. Praeitame laikotarpyje jau buvome arti to, kad reikės atkurti daugiametes pievas, tačiau dar to pavyko išvengti“, – pridūrė ŽŪM specialistas.

Jis taip pat paaiškino, kad reikalavimas atkurti daugiametes pievas nuo 2020 m. yra nacionalinis sutarimas, mat Europos Komisija nenurodė, nuo kurių konkrečiai metai reikėtų taikyti pievų atstatymą. Reglamente nurodyta abstrakčiai, kad tai turėtų būti „keli pastarieji metai“. „Manome, kad nebūtų etiška liepti atkurti pievas ten, kur jos buvo suartos prieš penkerius metus. Tai yra bendras sutarimas atskaitos tašką turėti nuo 2020 m.“, – pridūrė T. Švilpauskas.

Spręs individualiai

Tačiau diskusijoje dalyvavę ūkininkai pastebėjo, kad net ir 2023 m. suarti plotai pateko į sistemą ir juos reikalaujama atkurti, nors NMA nurodė, kad pareiga suartą žemę užsėti daugiamečiais žolynais numatyta tiems ūkininkams, kurie, remiantis trejų ankstesnių metų paraiškų duomenimis (2020–2022 m.), einamaisiais metais deklaruoja pasėlius, kurie buvo suarti ar kitaip pakeisti iš daugiametės pievos į kitos rūšies pasėlius (pavyzdžiui, ariamąją žemę, sodus arba uogynus). NMA Žemės ūkio departamento direktorė Enrika Raibytė patikino, kad tie žemdirbiai, kuriems taip nutiko, gali kreiptis į ją asmeniškai.

Taip pat NMA specialistai visus ūkininkų keltus klausimus diskusijoje pasižymėjo ir žadėjo juos kartu su atsakymais paskelbti NMA internetinės svetainės skiltyje „Dažniausiai užduodami klausimai „DUK“.

Teks atkurti beveik 87 tūkst. ha pievų

Daugiamečių pievų plotas, kurį ūkininkai bus įpareigoti atkurti, siekia beveik 87 tūkst. ha. Beveik 25 tūkst. (viso pareiškėjų yra 25,8 tūkst.) paramos gavėjų turės atstatyti daugiametes pievas iki 10 ha ir tik 50 ūkių, kurie turės atstatyti virš 50 ha. NMA atstovai sakė, kad nebūtina atstatyti viso suarto daugiamečių pievų ploto. Užtenka atkurti 69 proc. viso suarto ploto tam, kad nebūtų viršyta 5 proc. riba. Apie atkurtas pievas pareiškėjas iki kitų metų rugpjūčio 1 d. per mobiliąją programėlę „NMA agro“ privalės pateikti atkurtų daugiamečių pievų nuotraukas iš skirtingų lauko vietų, kuriose aiškiai matytųsi atkurtos daugiametės pievos ir bendras lauko vaizdas.

„Iš prisijungusių dalyvių skaičiaus matyti, kad šis klausimas jautrus didelei daliai ūkininkų. NMA taip pat gauna daugybę laiškų, kreipimųsi dėl šio klausimo. Siekiame, kad daugiamečių pievų atkūrimas būtų įgyvendinamas sklandžiai. Seksime visas naujienas ir įgyvendinsime tas taisykles, kurios bus numatytos“, – posėdyje kalbėjo NMA direktorius Fortunatas Dirginčius.

Kur galima atkurti pievą?

Ūkininkams taip pat buvo svarbu sužinoti ar suarus pievą viename lauke, o ją atstačius kitame bus laikoma, kad jis atkūrė daugiamečių pievų plotą. NMA specialistai paaiškino, kad atkuriant pievas, turėtų būti sėjami žoliniai augalai, kurie privalo būti išlaikyti ir deklaruojami 5 metus iš eilės. Atkurti suartos daugiametės pievos plotą galima:

toje pačioje vietoje;
kitame plote, kuriame pagal KŽS_DR5LT žemės ūkio naudmenų sluoksnį nėra nustatyta daugiametė pieva ar ganykla;
kitame plote, kuris pagal 2023 metų paraiškų teikimo duomenis buvo nedeklaruotas ir kuriame pagal KŽS_DR5LT žemės ūkio naudmenų sluoksnį yra nustatyta daugiametė pieva.

Jeigu pareiškėjo valdoje yra pievų ar ganyklų, kurios nėra daugiametės, arba kurios yra daugiametės, bet nebuvo deklaruotos, pareiškėjas šiuos plotus gali deklaruoti kaip atkurtas daugiametes pievas ir taip įvykdyti reikalavimą atkurti daugiametes pievas (deklaruoti reikės kodu AGP). Jas deklaruoti reikės likusį metų skaičių, kad susidarytų penkeri metai iš eilės.

„Tikimės, kad Europos Komisija pritars mūsų siūlymui daugiametes pievas atkurti vandens pakrančių apsaugos juostose. Tokių plotų potencialas Lietuvoje – 60 tūkst. ha“, – pridūrė žemės ūkio viceministras E. Giedraitis.

Būtina stipriau remti gyvulininkus

Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Vytautas Buivydas pažymėjo, kad su daugiamečių pievų atkūrimo problema susiduria apie 26 tūkst. ūkininkų, o daugiausia suartų pievų plotų raudonuoja Žemaitijos regione: Plungės, Šilutės, Šilalės, Tauragės, Telšių ir kt. rajonuose. „Tai daugiausia yra smulkūs ir vidutiniai šeimos ūkiai, kuriems ūkininkavimas yra papildoma veikla, o gyvulininkystė daugiau ar mažiau pelninga, bet kaimui tai buvo tikras gyvybės šaltinis. O dabar tarsi jiems yra pasakoma, kad jų šaliai nebereikia, jie privalo išlaikyti pievas, o išmokos už jas – apgailėtinos. Mes nesudarome tokiems ūkiams galimybių didinti savo pajamas iš turimų gamybinių plotų. Dabar kas laimėjo? Sofos ūkininkai suarė pievas, o dabar jiems bus dar mokamos išmokos, kad jie grįžtų prie daugiamečių pievų. Turėtume ieškoti daugiau galimybių padėti tiems ūkiams, kurie laiko gyvulius ir vykdo realią gamybą“, – ieškoti sprendimų, kurie padėtų smulkiems ir vidutiniams šeimos ūkiams auginantiems gyvulius, ragino V. Buivydas.

E. Giedraitis atsakė, kad smulkieji gyvulių augintojai skriaudžiami nebus ir už ekstensyvų pievų ganymą jiems numatomos išmokos – apie 300 eur/ha, ekologiniams ūkiams – 380 eur/ha.

Pievos be gyvulių – mažos vertės

Šakių krašto ūkininkas Edmundas pastebėjo, kad atstačius suartą pievą jos praktiškai niekam nereikia, nes gyvulių 10 km spinduliu jau niekas nelaiko. Be to, jis skundėsi, kad daugiametės pievos vertė krenta, nes pievų kai kuriuose rajonuose jau praktiškai niekam nereikia.

Jonas Kuzminskas, Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ vadovas taip pat pasigedo ilgalaikės pievų išlaikymo strategijos: „Juk pievų reikia ne tik paukšteliams ar vabaliukams, bet daugiausia – gyvuliams. Mes sukūrėme tris ekoschemas grūdininkams, o karvėms, laikomoms lauke – tik vieną ekoschemą. Perdėliokime valstybės strategiją taip, kad didesnį finansavimą gautų gyvulių augintojai. Taip savaime išspręsime pievų klausimą. Supraskite, jaunimas nenori užsiimti su gyvuliais, nes tai labai sunkus darbas. Tam, kad būtų motyvacija, būtini finansiniai svertai“, – atvirai kalbėjo J. Kuzminskas.