Europos Sąjungos žemės ūkio ir žuvininkystės taryboje Briuselyje ministrai aptarė Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) strateginius planus, rinkos padėtį vykstant karui Ukrainoje, pasiūlymo dėl augalų apsaugos produktų svarstymo pažangą, planuojamus pokyčius gyvūnų gerovės srityje ir kitus aktualius žemės ūkio klausimus.

Valstybių narių ministrai su Europos Komisija (EK) pasidalijo įžvalgomis apie pasirengimą įgyvendinti EK baigiamus tvirtinti Strateginius planus, galimus iššūkius ir lūkesčius. Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pabrėžė, kad sėkmingam Strateginio plano startui ir įgyvendinimui reikės bendrų pastangų – ūkininkų, nacionalinių institucijų, taip pat ir EK.

„Darome viską, kad pradėtume sklandžiai ir laiku. Įgyvendinant planą didžiausi iššūkiai laukia BŽŪP „žaliosios architektūros“ srityje, kur turime naują privalomų sąlygų sistemą ir ekoschemas. Svarbu, kad šių schemų įgyvendinimo ir kontrolės sistema valstybėse narėse būtų taikoma vadovaujantis vienodais principais, aiškiai ir skaidriai“, - teigė ministras. Jis išsakė Lietuvos lūkestį, kad realybe taptų BŽŪP reformos metu žadėtas supaprastinimas, subsidiarumas ir didesnė orientacija į rezultatą.

Pasak ministro, šiandien dar per anksti kalbėti apie galimus Strateginio plano pakeitimus, tačiau jei to prireiktų, labai svarbu, kad EK veiktų lanksčiai, konstruktyviai ir greitai.

„Nerimą kelia tai, kad strategiškai suplanavus lėšas visam laikotarpiui, ant stalo dedami vis nauji EK teisėkūros pasiūlymai ir iniciatyvos, kuriuos finansuoti siūloma iš to paties BŽŪP. Akivaizdu, kad visiems iššūkiams ir ambicingiems tikslams turimų ribotų lėšų nepakaks. Turime nuosekliai laikytis mūsų jau nusistatytų prioritetų, kad su esamais ištekliais pasiektume geriausių rezultatų. Mūsų ūkininkams reikia tikrumo“, - pabrėžė ministras K. Navickas.

Karo Ukrainoje pasekmės – taryboje neišvengiamas klausimas

Sunkumai žemės ūkio rinkose, ypač po invazijos į Ukrainą, tapo nuolatine Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų tarybos tema. Šįkart ministrai diskutavo apie žemės ūkio rezervo panaudojimo galimybę didžiausius iššūkius patiriantiems sektoriams.

Dalintasi nuomonėmis ir apie kitų metų derliaus perspektyvas, ypač atsižvelgiant į sumažėjusio trąšų prieinamumo ir įperkamumo keliamą riziką.

„Padėtis visame sektoriuje išlieka įtempta, daugiausia dėl itin išaugusių gamybos kaštų, ypač – energijos kainų. Tai skaudžiai paliečia ir vartotojus – maisto kainų augimas, deja, jau sumušė visus galimus antirekordus“, - kalbėjo ministras K. Navickas.

Jis pabrėžė, kad esant tokiai situacijai reikia galvoti apie visus galimus paramos instrumentus, taip pat ir žemės ūkio rezervą. Šios lėšos, anot ministro, turi būti teisingai paskirstomos tarp visų valstybių narių, nes sunkumų patiria visi.

„Akivaizdu, kad esamas rezervo dydis yra nepakankamas spręsti tokio masto krizes, kurios apima visą ES ir įvairius sektorius. Reikia ieškoti papildomų ES paramos šaltinių“, - mano ministras.

Lietuva taip pat priminė būtinybę nuosekliai teikti visokeriopą paramą Ukrainai ir konkrečiais darbais parodyti Europos solidarumą.

Apžvelgta pažanga svarstant EK pasiūlymą dėl augalų apsaugos produktų naudojimo

Ministrai išklausė informaciją apie pasiektą pažangą ir valstybių narių raginimą EK atlikti siūlomo reglamento poveikio papildomą vertinimą. Ministras K. Navickas pažymėjo, kad siekdami atsakingai priimti realiai įgyvendinamus sprendimus, turime aiškiai žinoti jų pasekmes tiek visai ES, tiek kiekvienai valstybei narei.

„Nors prie šio klausimo Taryboje nuolat sugrįžtame, bet, deja, nematau realios pažangos reaguojant į valstybių narių išsakytas kritines pastabas. Pirmiausia – dėl nacionalinių tikslų nustatymo. Kaip jau ne kartą sakiau, esamą metodiką būtina peržiūrėti. Ji turi atsižvelgti į realų augalų apsaugos produktų sunaudojimą valstybėse narėse, skirtingus jų atspirties taškus ir specifiką“ – akcentavo ministras.  „Be to, būtina įvertinti prieinamų alternatyvų buvimą. Negalime mūsų ūkininkų įsprausti į kampą, reikalaudami atsisakyti ar pakeisti šiuo metu naudojamus produktus, kuriems nėra ar nepakanka veiksmingų alternatyvų.“

Taryboje ministrai taip pat keitėsi nuomonėmis apie planuojamą gyvūnų gerovę reglamentuojančių teisės aktų peržiūrą, dalijosi  pagrindiniais prioritetais gyvūnų gerovės srityje.

Ministras K. Navickas akcentavo, kad gyvūnų gerovės klausimai yra itin svarbūs siekiant visapusiškai tvarios maisto sistemos, todėl Lietuva palaiko šios srities teisės aktų peržiūrą, paremtą išsamiu poveikio vertinimu.

„Nors iššūkių bus, tačiau bendras ES požiūris į gyvūnų gerovę yra būtinas siekiant kurti tvaresnę maisto sistemą – užauginti sveikesnius gyvūnus, sumažinti antimikrobinių medžiagų naudojimą, užtikrinti gyvulininkystės ūkių, ypač smulkių ir vidutinių, ekonominį gyvybingumą. Aukštus gyvūnų gerovės reikalavimus turi atitikti visi ES rinkai tiekiami produktai, įskaitant ir importuojamus“, - teigė ministras.

Taryboje taip pat buvo pasiektas politinis susitarimas dėl 2023 metams ES laivams skiriamų žvejybos galimybių visuose vandenyse, išskyrus Baltijos jūrą, dėl kurios buvo sutarta dar spalio mėnesį.