Ekoschemos – naujos galimybės žemdirbiams papildyti savo sąskaitas
Ekoschemos yra vienos dažniausiai aptarinėjamų temų per Žemės ūkio ministerijos specialistų susitikimus su žemdirbiais, kuomet jiems pristatomos Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 metų strateginio plano priemonės. Apie kiekvieną ekoschemą ir kodėl jos reikalingos papasakojo Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento patarėjas Dainius Stravinskas.
PASIRINKIMAS – SAVANORIŠKAS
Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 metų strateginiame plane apie ketvirtadalis visų išmokų skirta aplinkosaugai žemės ūkyje. Ūkininkai dažnai klausia, kas tos ekoschemos ir kam jos reikalingos?
Strateginiame plane apie 25 proc. tiesioginių išmokų lėšų kasmet suplanuota skirti ekoschemoms. Tai minimalus dydis, kurį privalomai turi skirti ES valstybės narės. Jei kalbėtume apie Kaimo plėtros lėšas, tai turi būti skirta ne mažiau kaip 35 proc. lėšų su klimatu ir aplinkosauga susijusiems veiksmams ir priemonėms remti.
Reglamente ekoschemos vadinamos klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingomis sistemomis, taigi pavadinimas atsako į klausimą, kam jos skirtos. Naujuoju finansiniu laikotarpiu nebelieka žalinimo išmokų. Yra sukurta nauja Bendrosios žemės ūkio politikos taip vadinama Žalioji architektūra. Ją sudaro Valdymo reikalavimai bei Geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės (GAAB) reikalavimai. Ekoschemos – tai naujas ir aukštesnis Žaliosios architektūros laiptelis, papildantis jau žinomas agrarinės aplinkosaugos priemones
Ekoschemų tikslas stabdyti dirvožemio degradaciją, gerinti jo būklę, mažinti vandenų taršą, ŠESD emisijas, tausiai naudoti pesticidus ar trąšas, saugoti biologinę įvairovę, puoselėti kraštovaizdį.
Ūkininkai kalba ir apie ekoschemas, ir apie GAAB‘us. Pastarieji bus privalomi, nes nesilaikant jų negalima gauti tiesioginių išmokų. O štai ūkininkai, norintys gauti daugiau paramos, galės pasirinkti ekoschemas savanoriškai. Kokie čia tarp jų skirtumai.
GAAB reikalavimai yra privalomi visiems, norintiems gauti bazinę išmoką, o už jų nesilaikymą numatytos sankcijos. Kaip tik šiuo metu Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) rengia naują sankcijų tvarką. Pavyzdžiui, svarstoma, kad pirmą kartą nesilaikius valdymo arba GAAB reikalavimų, būtų taikoma 1-5 proc. sankcija nuo visos apskaičiuotos paramos sumos. O už pakartotiną reikalavimų nesilaikymą, sankcijos gerokai didės. Gali būti ir 15 ir daugiau procentų. Kaip ir kiti teisės aktai, Ministerijos parengtas sankcijų tvarkos projektas derinamas su socialiniais partneriais ir visuomene.
Ta prasme, ūkininkas tiesiogines išmokas gaus, bet jam bus pritaikytos išmokų sankcijos?
Sankcijos nebus taikomos ūkininkaujantiems be pažeidimų. O jeigu vis dėlto bus nustatyta ūkininkavimo neatitiktis nustatytiems reikalavimams, sankcija gali būti taikoma.
O kokią naudą ūkininkui duoda ekoschemos?
Ekoschemas ūkininkas galės pasirinkti laisvanoriškai. Nori dalyvauja, nori – nedalyvauja. Jei ūkininkas nedalyvaus ekochemose, jis gaus bazinę tiesioginę išmoką. Jeigu jis jaunasis ūkininkas, gaus dar išmoką ir už jaunąjį ūkininką, jeigu mažas ūkis – už pirmuosius hektarus bei susietąją paramą. Ekoschemos yra viena iš tiesioginių išmokų rūšių, bet ūkininkas pats pasirinks, ar jose dalyvauti.
KOMPLEKSINĖJE EKOSCHEMOJE – DAUGIAUSIAI VEIKLŲ, BET DIDELĘ DALĮ ŪKININKAI JAU TAIKO
Yra pasiūlytos 10 ekoschemų, kurios apima visus žemės ūkio naudmenų tipus. Kiek jų bus galima ūkininkui pasirinkti ir gal galite trumpai apžvelgti kiekvieną iš jų?
Kaip minėjau, ekoschemose ūkininkavimui keliami reikalavimai viršija valdymo reikalavimus (VR) ir GAAB reikalavimus. Ekoschemų reikalavimai tiesiog yra aukštesni nei VR bei GAAB ir jie numato papildomus darbus bei įsipareigojimus ūkininkui, jei jis norės jose dalyvauti. Šie papildomi ūkininkų darbai ir bus apmokami.
Kitaip tariant, kartelė pakeliama aukščiau ir už tą kartelės pakėlimą ūkininkas gauna daugiau naudos?
Ekoshemų lėšomis ūkininkams bus kompensuojama negautos pajamos bei papildomos išlaidos, kylančios dėl prisiimtų aplinkosauginių ir klimatui palankių įsipareigojimų. Pirmoji ekoschema būtų kompleksinė (veiklos ariamojoje žemėje). Ji susideda iš 7 veiklų (iš jų 4 yra gamybinės, o 3 negamybinės).
Gamybinės veiklos apima augalų kaitą, tarpinius augalus, sertifikuotos sėklos naudojimą ir nearimines technologijas. Negamybinės veiklos apima kraštovaizdžio elementų priežiūrą, vienmetes medingųjų augalų juostas ir daugiamečių žolių juostas.
Augalų kaitos pagrindiniai reikalavimai – kad lauke turi būti kasmet auginami ne mažiau kaip 4 skirtingi augalai (vienas iš jų būtinai turi būti iš dirvą gerinančių augalų grupės – aliejiniai, kaupiamieji arba žaliasis pūdymas). Be to, turi būti 10 proc. ploto atidėta baltyminiams augalams. Šios ekoschemos įsipareigojimų laikotarpis yra 4 metai, nes, kaip minėjau, yra 4 augalai, kurie kasmet turi dalyvauti sėjomainoje. Svarbu, kad šiuo atveju nebus galima atsėliuoti (atsėliavimas numatytas tik GAAB reikalavimuose). Išmoka už šią veiklą yra 57 Eur/ha.
Tarpinių pasėlių veikla iš esmės savo turiniu niekuo nesiskiria nuo šiuo metu galiojančios veiklos pagal Kaimo plėtros programos priemonę „Agroaplinkosauga ir klimatas“. Išmoka už šią veiklą 139 Eur/ha. Ūkininkui reikės pasirinkti iš trijų alternatyvų, kokius tarpinius pasėlius jis augins bei nuo rugsėjo 1 d. iki kitų metų kovo 1 d. turės išlaikyti tą tarpinį pasėlį
Kitos veiklos – įsėlis arba posėlis nėra naujos, nes šių ūkininkavimo praktikų laikomasi ir dabar, siekiant gauti žalinimo išmoką. Įsėlį arba posėlį reikės išlaikyti ne mažiau kaip 8 savaites. Ūkininkas tiek auginantis žiemines kultūras, tiek vasarines, pats iš savo praktikos pasirinks, kas jam geriau.
Sertifikuotos sėklos naudojimas nėra naujovė, nes jos naudojimas dabar skatinamas teikiant Susietąją paramą. Ateityje skirtumas bus tas, kad pareiškėjas paramos turės kreiptis pagal Kompleksinę ekoschemą. Išmoka siekia apie 16 Eur/ha. Būtent per tai yra skatinama naudoti sertifikuotą sėklą, nes dabar, jei kalbėtume apie kviečius, tik apie 20 proc. ūkininkų deklaruoja, kad naudoja sertifikuotą sėklą. Kita dalis deklaruoja, kad naudoja savo ūkyje pasigamintą sėklą. Tad pagal tai mes labai atsiliekame nuo kitų Europos Sąjungos šalių.
Ketvirtoji gamybinė veikla – tai neariminės technologijos naudojimas, kuri skirta iš esmės paskatinti žemės dirbimą nenaudojant plūgo. Čia tinkamos visos technologijos, kurios dabar prieinamos rinkoje – tiesioginė sėja, seklusis žemės dirbimas ir kt. Padargų pasiūla dabar įvairi – gali būti 5, 10 ir 30 cm. Esmė, kad neturi būti naudojamas arimas plūgu. Siekiame, kad iki 2030 metų nearimine technologija būtų dirbama 650 000 hektarų žemės.
Man regis netgi Kaimo plėtros programos priemonėse yra kvietimų teikti paraiškas tokiems padargams įsigyti?
Patikslinsiu, kad ne iš Kaimo plėtros programos, o iš Modernizavimo fondo, kuruojamo Aplinkos ministerijos. Tad pasinaudodami Modernizavimo fondo parama ūkininkas gali nusipirkti įrangą, o deklaruodamas pasėlius į ekoschemą ir gauna paramą už pačios neariminės technologijos naudojimą praktiškai.
O kokios yra negamybinės veiklos šioje kompleksinėje ekoschemoje?
Tai trys negamybinės veiklos. Negamybinė veikla kraštovaizdžio priežiūra labai tampriai susijusi su GAAB-8 reikalavimu, kuris nurodo, kad ūkininkai turės atidėti 4 proc. savo ariamos žemės negamybiniams elementams (kraštovaizdžio elementai arba žaliasis pūdymas). Šitoje veikloje už tų pačių kraštovaizdžio elementų priežiūrą ūkininkas galės gauti paramą.
Tai gali būti medžių grupelės, pavieniai medžiai, tvenkiniai, kūdros, akmenynai ar šakų krūvos, senos sodybvietės, taip pat žoliniai elementai – palaukė, pagriovys, prie vandens apsaugos juostų. Tas žolines juostas galima įveisti net ir vidury lauko. Nepriklausomai nuo kraštovaizdžio elemento tipo numatyta 150 Eur/ha išmoka. Už naujų žolinių elementų įveisimą – 157 Eur/ha. Įveisiant naujas medžių juostas (gyvatvores) numatyta virš 1300 Eur/ha išmoka. Norintis gauti paramą, ūkininkas turės įsipareigoti 3 metus dalyvauti šioje paramos schemoje ir tvarkyti kraštovaizdžio elementus.
Palyginti su dabartiniais įsipareigojimais, kurie siekia 5-7 metus, ūkininkams nuo 2023 m. yra šioks toks palengvinimas dalyvaujant ekoschemose, kurių įsipareigojimų laikotarpis yra 1-3 metai.
Kitos dvi negamybinės veiklos yra daugiamečių žolių juostos ir medingųjų vienmečių žolių juostos. Čia išmokos atitinkamai yra 170 Eur/ha ir 180 Eur/ha. Šios veiklos yra naudingesnės biologinei įvairovei ir aplinkai, nes tose juostose reikės auginti įvairių augalų mišinius, jose nustatyti skirtingi šienavimo reikalavimai, nei norintiems gauti bazines tiesiogines išmokas. Todėl ir išmokos už šias veiklas yra didesnės.
Siekiant kompleksinės ekoschemos efektyvumo ūkininkai, norintys dalyvauti gamybinėje veikloje, turės pasirinkti ne mažiau kaip 3 veiklas (bent dvi gamybines ir ne mažiau kaip vieną negamybinę veiklą). Tai reikalinga tam, kad išmokas gaunančio ūkininko veiklos prisidėtų ir prie biologinės įvairovės arba kraštovaizdžio bei prie gamtos išteklių (dirvožemio, vandens, oro) išsaugojimo.
BIUDŽETAS GALI BŪTI PERŽIŪRĖTAS
Ar ūkininkas galėtų pasirinkti visas veiklas ir ar užteks pinigų?
Teoriškai taip, gali pasirinkti visas veiklas. Pavyzdžiui, jei kalbėtume apie negamybines veiklas ir jei ūkininkas visame ūkyje taiko augalų kaitą, nuėmęs derlių pasėja tarpinius pasėlius, augalams naudoja sertifikuotą sėklą ir jei naudoja neariminę žemdirbystę, tai už visa tai gautų paramą.
Ekologiniai ūkiai galės pasirinkti ne daugiau kaip dvi gamybines veiklas (išskyrus sertifikuotą sėklą), o negamybines veiklas reikės vykdyti ne mažiau kaip 5 proc. deklaruotų hektarų. Į tuos 5 proc. bus galima įskaičiuoti ir žaliąjį pūdymą (pavyzdžiui, jei neturi kraštovaizdžio elementų). Tokiu atveju ūkis atitiks ir GAAB-8 reikalavimą, ir galės dalyvauti šioje kompleksinėje ekoschemoje. Tiesa, GAAB-8 netaikomas mažiems ūkiams, siekiantiems iki 10 ha bei ūkiams, kuriuose deklaruotos daugiametės pievos sudaro daugiau nei 75 proc. paramai tinkamo ploto.
Ar pavyks suvaldyti biudžetą?
Strateginiame plane yra numatytas biudžeto valdymas, bet labai sunku nuspėti, kokie bus pirmieji metai. Dauguma ekoschemų savo turiniu nėra naujos. Jos panašios į šio laikotarpio Kaimo plėtros agroaplinkosaugos priemones. Kadangi reikalavimai kai kur palengvėja, sutrumpėja įsipareigojimai, o kitos ekoschemos yra visiškai naujos, tai sunku prognozuoti, kaip aktyviai ūkininkai jose dalyvaus.
Ekoschemoms, kaip minėjau, kasmet skiriame 25 proc. tiesioginių išmokų lėšų. Pirmieji metai parodys, ar mes pasiekiame tuos 25 proc., Reglamente numatyti saugikliai, kad kiekvienos ekoschemos išmoka gali mažėti iki 30 proc., jei bus didelis populiarumas. Kita alternatyva yra, kad jei vienos ekoschemos bus nepopuliarios ir jose liks pinigų, tuos pinigus bus galima paskirstyti toms ekoschemoms, kurioms trūks pinigų.
KAI KURIOS EKOSCHEMOS VISIŠKAI NAUJOS
Tęsiant apie ekoschemas, kokios yra kitos 9 ekoschemos?
Kitos ekoschemos susijusios su pievomis. Tai, pirmiausiai, ariamos žemės pavertimas daugiametėmis pievomis. Turime dvi ekoschemas – durpžemių pavertimas pievomis ir eroduotos žemės pavertimas pievomis. Šios dvi ekoschemos labai tampriai susijusios su atitinkamais GAAB‘ais („Durpžemių pavertimas pievomis“). Mes siūlome tose ekoschemose tiesiog nearti, o apsėti augalais. Čia įsipareigojimas ūkininkui galiotų 5 metus ir po 5 metų tie plotai taptų daugiametėmis pievomis. Tas pats yra ir su eroduotos žemės keitimu pievomis (atitinka ir GAAB reikalavimą), apsėjus plotą žoliniais augalais. Šiose ekoschemos išmokos yra didesnės ir siekia atitinkamai 225 Eur/ha ir 187 Eur/ha.
Kitos trys ekoschemos skirtos daugiamečiams sodiniams. Tai sodininkystė, uogininkystė ir panašiai. Iš tų trijų ekoschemų šiuo laikotarpiu yra visiškai nauja ekoschema sodų ir uogynų tvarkymas gamtai palankiu būdu. Norint gauti paramą sodų ir uogynų tarpueiliuose yra reikalaujama išlaikyti žolinę dangą, įrengti bent vieną feromonų gaudyklę arba du inkilus viename hektare. Negalima naudoti glifosato turinčių augalų apsaugos priemonių. Išmoka pagal šią ekoschemą sudaro 102 Eur/ha.
Kita ekoschema – tausojanti vaisių, uogų ir daržovių programa, taip vadinamoji Nacionalinė kokybės programa, kai produktai ženklinami nacionaliniu ženklu „Kokybė“. Ši ekoschema tikrai nėra naujiena ūkininkams. Išmoka siekia 337 Eur/ha. Papildomų naujų reikalavimų šiai ekoschemai nėra. Ūkis turi būti tik sertifikuotas pagal minėtą nacionalinę programą.
Dar viena ekoschema skirta ekologiniams ūkiams. Tačiau ne visiems, o tik tiems, kurie augina vaisius, uogas, daržoves, vaistažoles ir prieskoninius augalus. Išmoka yra 165 Eur/ha. Siekiame, kad iki 2030 metų ekologinės žemdirbystės naudmenos sudarytų 16 proc. arba dvigubai daugiau, palyginti su 2020 m.
Likusiems ekologiniams ūkiams, kurie augina javus arba gyvulininkystės ūkiams, parama bus mokama pagal Kaimo plėtros programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“.
O jeigu aš noriu pereiti prie ekologinio ūkininkavimo?
Tam yra atskira ekoschema – Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo. Čia yra net trys išmokos. Už javus – 280 Eur/ha, už daugiametes žoles – 206 Eur/ha ir už vaisius, sodus, uogynus ir prieskoninius augalus – 652 Eur/ha.
Dar dvi ekoschemos, susijusios su pievų priežiūra ir tvarkymu. Tai kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros sistema, kurioje numatytos dvi veiklos – už ekstensyvų ganymą pievose (išmoka 192 Eur/ha) ir pievų ir šlapynių tvarkymas, plotų, kurie patenka į EB svarbos buveinės teritorijas, išmokos už EB svarbos natūralių pievų tvarkymą 297 Eur/ha, už EB svarbos šlapynių tvarkymą 330 Eur/ha.
Atskira ekoschema yra ekstensyvus šlapynių tvarkymas, kuri yra analogiška pievų tvarkymo ekoschemai, numatyta parama 242 Eur/ha.
Na ir paskutinė ekoschema, kuri yra visiškai nauja, tai gyvūnų gerovė. Šios ekoschemos siekis yra užtikrinti aukštesnius gyvūnų gerovės standartus. Čia parama bus skiriama už galimybę tvartuose laikomiems galvijams laisvai išeiti į atviras erdves, už geresnes kiaulių ir paukščių laikymo sąlygas. Šiai ekoschemai įsipareigojimo trukmė yra 1 metai.
Vadovaujantis šia schema už pieninius galvijus, kurie išleidžiami į ganyklą, bus mokama 48 Eur už sąlyginį gyvulį (SG), už pieninių arba mėsinių galvijų išleidimą į mociono aikšteles – 22 Eur/SG. Kalbant apie kiaulių gerovę, tai yra tik vienas reikalavimas, padidinti kiaulėms laikyti skiriamą minimalų plotą 20 proc. ir už tai bus mokama 73 Eur/SG. Išmokos atskirai numatytos atskirai broileriams – 100 Eur/SG ir 22 Eur/SG, o taip pat dvi atskiros išmokos numatytos už kalakutus – atitinkamai beveik 189 Eur/SG ir 23 Eur/SG. Už vištas dedekles galios dvi išmokos – 181 Eur/SG ir 240 Eur/SG.
Gali kilti klausimas, kodėl čia skiriasi išmokų dydžiai. Tai tik paaiškinsiu, kad kalbant apie paukščius, tai čia teks užtikrinti bent 6 valandų paukščių poilsį be dirbtinio apšvietimo, nenaudoti antibiotikų (išskyrus ligų atveju) arba padidinti paukščiams laikyti skirtą plotą. Tad ir išmokų dydžiai skiriasi, nes vienur reikalavimai didesni, o kitur – mažesni.
Panašūs straipsniai
Video
