Rinka dar recesijoje, tačiau įvyko lūžis: ko laukti technikos pardavėjams?

Europos žemės ūkio technikos gamintojų nuotaikos pradeda gerėti, tačiau apie tikrą rinkos atsigavimą kalbėti dar anksti. Naujausias Europos žemės ūkio technikos asociacijos CEMA verslo barometras rodo, kad bendras sektoriaus verslo klimato indeksas rugpjūtį pakilo nuo –19 iki –14 punktų skalėje nuo –100 iki +100. Tai reiškia 5 punktų pagerėjimą per mėnesį, tačiau indeksas vis dar išlieka neigiamoje zonoje, o Europos žemės ūkio technikos pramonė tebėra recesijoje.

Svarbiausia pastarųjų apklausos rezultatų žinia – gamintojai vėl optimistiškiau vertina artimiausių šešių mėnesių perspektyvas. Būtent geresni lūkesčiai dėl ateities tapo pagrindine priežastimi, kodėl bendras verslo klimato indeksas pajudėjo aukštyn. Tuo pat metu dabartinė situacija daugelyje įmonių vis dar vertinama silpnai, todėl rugpjūčio rodikliai kol kas labiau primena atsargų optimizmo signalą, o ne visavertį rinkos atsigavimą.

CEMA apklausa, kurioje dalyvauja apie 140 aukščiausio lygio žemės ūkio technikos sektoriaus vadovų iš devynių Europos šalių, apima pagrindinius technikos rinkos segmentus ir vertina tiek dabartinę verslo situaciją, tiek artimiausių šešių mėnesių apyvartos perspektyvas.

Naujausi duomenys rodo, kad maždaug 30 proc. apklaustų vadovų jau tikisi, jog jų įmonių apyvarta per artimiausią pusmetį didės. Tai reikšmingas nuotaikų pokytis, palyginti su ankstesniais mėnesiais, kai sektoriuje vyravo vis didesnis pesimizmas dėl naujų užsakymų ir pardavimo pajamų.

Situacijos rimtumą geriausiai atskleidžia pastarųjų mėnesių dinamika. Dar vasarį CEMA indeksas siekė +2 punktus, kovą pirmą kartą po maždaug metų vėl nukrito į neigiamą teritoriją iki –2 punktų, balandį sumažėjo iki –6, gegužę – iki –9, o birželį smuko iki –20 punktų. Liepą jis nežymiai pagerėjo iki –19 punktų, o rugpjūtį pasiekė –14 punktų. Taigi per šešis mėnesius Europos žemės ūkio technikos sektorius iš nedidelio optimizmo zonos nusileido į recesiją, tačiau dabar pirmą kartą po pastarojo kritimo atsirado aiškesnių ženklų, kad gamintojų lūkesčiai gali stabilizuotis.

Vis dėlto Europos žemėlapis išlieka labai nevienodas. Didžiausias pasitikėjimas rinkos perspektyvomis šiuo metu fiksuojamas Skandinavijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje. Tuo metu dviejose svarbiose Europos rinkose – Lenkijoje ir Prancūzijoje – neigiamos prognozės išlieka itin ryškios. Tai ypač svarbus signalas Lietuvos rinkai, nes Lenkija yra viena reikšmingiausių žemės ūkio technikos ir susijusios įrangos rinkų regione.

Skirtingų technikos segmentų situacija taip pat nėra vienoda. Ankstesni 2026 metų CEMA tyrimai parodė, kad silpniausia padėtis susiformavo augalininkystės technikos segmente, o gyvulininkystės įrangos rinka laikėsi geriau už sektoriaus vidurkį. Traktorių, derliaus nuėmimo ir kitų didelių kapitalo investicijų reikalaujančių mašinų rinkos nuotaikos išliko jautrios ūkių pajamoms, finansavimo sąlygoms ir ūkininkų sprendimams atidėti brangius pirkinius.

CEMA duomenys leidžia daryti išvadą, kad Europos žemės ūkio technikos rinka šiuo metu atsidūrusi savotiškame lūžio taške. Gamintojų pesimizmas dar nėra išnykęs, dabartinės verslo sąlygos tebėra sudėtingos, o indeksas nuo neutralaus nulinio lygio vis dar atsilieka 14 punktų. Tačiau rugpjūtį užfiksuotas pagerėjimas rodo, kad rinkos dalyviai pradeda tikėti geresne 2026 metų pabaiga ir 2027 metų pradžia.

Lietuvos ūkininkams, technikos pardavėjams ir importuotojams tai gali būti ankstyvas signalas atidžiau stebėti rinkos kryptį. Jei gamintojų optimizmas artimiausiais mėnesiais virs realiais užsakymais, technikos rinka gali pradėti atsitiesti po sudėtingo laikotarpio. Tačiau kol kas skaičiai aiškiai perspėja: nuotaikos Europoje jau gerėja, bet pati žemės ūkio technikos rinka iš recesijos dar neištruko.