Seimas nusprendė griežtinti juridinių asmenų administracinę atsakomybę už neteisėtą atliekų išmetimą į aplinką baudas didinant daugiau kaip du kartus. Taip pat į aplinką išmetus daugiau kaip 15 kubinių metrų nepavojingųjų atliekų ir daugiau kaip 7 kubiniai metrai pavojingųjų atliekų – grės baudžiamoji atsakomybė.

Nepavojingųjų atliekų išmetimas į aplinką, kai būtų išmestas nuo 5 iki 15 m3 nepavojingųjų atliekų kiekis , juridiniams asmenims užtrauks baudą nuo 3,9 iki 8,4 tūkst. eurų . Už pakartotinai padarytą nusižengimą grės bauda nuo 4,8 iki 11 tūkst. eurų.

Pavojingųjų atliekų išmetimas į aplinką, kai būtų išmestas nuo 5 iki 7 m3 pavojingųjų atliekų kiekis, juridiniams asmenims užtrauks baudą nuo 22 iki 39 tūkst. eurų. Už pakartotiną nusižengimą bauda sieks nuo 39 iki 84 tūkst. eurų, rašoma Seimo pranešime.

Pasak Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkės Aistės Gedvilienės, baudos juridiniams asmenims turi būti tikrai griežtos, nes jie gyvena iš tos veiklos, kuri susijusi su taršos valdymu. „Keliame finansines baudas tam, kad būtų atgrasyta nuo aplinkos taršos“, − pabrėžė politikė.

Fiziniams asmenims atsakomybę sutarta griežtinti ir mažinant ribinius išmetamų atliekų kiekius. Iki šiol baudos taikomos išmetus nuo 5 m3 atliekų, tačiau nebuvo nustatyta viršutinė riba. Dabar nuspręsta nustatyti nepavojingoms atliekoms 15 m3, o pavojingoms 7 m3 viršutinę ribą. Viršijus šią ribą jau kils baudžiamoji atsakomybė.

Už naujas Aplinkos apsaugos įstatymo pataisas balsavo 73 Seimo nariai, prieš buvo 8, susilaikė 34 parlamentarai. Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimus parėmė 78 Seimo nariai, prieš balsavo 1, susilaikė 38 parlamentarai.

Priimti teisės aktų pakeitimai įsigalios nuo 2024 m. sausio 1 d.