Pirmadienį Briuselyje vykusioje Europos Sąjungos Aplinkos taryboje Lietuva, pritariant Čekijai, Latvijai ir Estijai, pasiūlė ES valstybėms narėms uždrausti juodųjų metalų, vario ir aliuminio atliekų bei laužo importą iš Rusijos, kadangi už šias lėšas Rusija finansuoja karą prieš Ukrainą.

„Lietuva siūlo, kad Europos Komisija įvertintų visas galimybes ES lygiu ir pateiktų pasiūlymą dėl atliekų importo iš Rusijos į ES sustabdymo arba sudarytų sąlygas valstybėms narėms imtis vienašalių ribojančių priemonių.  Manome, kad toks importas prisideda prie Rusijos karo prieš Ukrainą finansavimo ir turėtų būti sustabdytas“, – Aplinkos tarybos posėdyje sakė Lietuvos nuolatinio atstovo ES pavaduotoja ambasadorė Jurga Kasputienė.

2022–2023 m. į Europos Sąjungą iš Rusijos importuota juodųjų metalų, vario ir aliuminio atliekų bei laužo už daugiau nei 118 milijonų eurų. Didžioji šio importo dalis keliauja per Lietuvą.

Tarpvalstybinį atliekų vežimą reglamentuoja Bazelio konvencija ir Atliekų vežimo reglamentas, todėl atskiros valstybės narės negali įvesti vienašališko draudimo arba apriboti tokio importo nacionaliniu lygiu.

Aplinkos taryboje taip pat diskutuota dėl praėjusių metų vasarą EK pateikto pasiūlymo, kuriuo iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl atliekų. Tai tikslinis direktyvos pakeitimas apimantis tekstilės ir maisto atliekų sritis.

Pasiūlymu tekstilės atliekų srityje planuojama užtikrinti žiedinį ir tvaresnį tekstilės atliekų tvarkymą pagal ES tvarios ir žiedinės tekstilės strategiją. Šiam tikslui įgyvendinti siūloma steigti gamintojo atsakomybės principu pagrįstas tekstilės atliekų tvarkymo sistemas, skatinti taikyti  žiediškumo principą kuriant gaminius.

Maisto švaistymo prevencijos srityje siūlomos konkrečios priemonės ir kiekybiniai maisto atliekų mažinimo tikslai: 10 proc. perdirbimo ir gamybos grandinėje ir 30 proc. vienam gyventojui tenkančių maisto atliekų mažmeninėje prekyboje ir vartojimo srityse. Šiuos rodiklius ES valstybės narės turėtų pasiekti iki 2030 m., palyginti su 2020 m. susidariusiu maisto atliekų kiekiu.

Vyko politinės diskusijos ir dėl 2023 m. spalio 16 d. EK pateikto reglamento, susijusio su plastiko granulių nuostolių prevencija, ketinant sumažinti mikroplastiko taršą, pasiūlymo. Jame numatyta imtis būtinų prevencijos priemonių, kad būtų išvengta plastiko granulių patekimo į aplinką visuose tiekimo į rinką etapuose.

Diskusijų metu Lietuva pažymėjo, kad pritaria šių pasiūlymų bendriesiems tikslams, tačiau pažymėjo, kad dėl kai kurių pasiūlymų elementų ir toliau turi būti diskutuojama. Ministrų susitikime buvo pasikeista nuomonėmis dėl š. m. vasario 6 d. paskelbto EK komunikato, kuriame siūloma iki 2040 m. ES išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti 90 proc., palyginti su 1990 m.

Anot Lietuvos atstovų, šiame dokumente pasigendama išsamios analizės dėl inovatyvių ir pažangių šiltnamio dujų mažinimo technologijų prieinamumo. Būtina įvertinti, kaip šios technologijos vystysis skirtinguose sektoriuose, ar jos bus įperkamos. Taip pat trūksta ES finansinių išteklių po 2030 m. analizės. Labai sunku įvertinti finansines ir ekonomines galimybes pasiekti 2040 m. tikslus, kol nėra informacijos apie naujos Daugiametės finansinės programos finansinius išteklius.

Galutinį sprendimą dėl ES 2040 m. klimato tikslo priims Europos Vadovų Taryba š. m. birželį. Po Europos Parlamento rinkimų š. m. birželį naujos sudėties EK pateiks siūlymus dėl naujų teisės aktų šiam tikslui įgyvendinti.