Atlikus žievėgraužio tipografo liepos – rugpjūčio mėnesiais sugautų vabalų apskaitą, nustatyta, kad vasarinės kartos vabalų gausa išlieka rekordiškai didelė. Ji antra gausiausia nuo 2003 metų, kai buvo pradėtas vykdyti žievėgraužio tipografo populiacijos stebėjimas (neviršija tik 2014 m. gausos). Vasarinės kartos vabalų yra 31 procentų gausiau, nei per panašų 2023 metų laikotarpį.

Per šeštą šių metų žievėgraužio tipografo apskaitą vienoje gaudyklėje sugauta vidutiniškai 400 vnt. vabalų. Arba beveik 55 tūkst. vabalų visomis monitoringo vykdymui skirtomis 138 gaudyklėmis per periodą nuo liepos vidurio iki rugpjūčio antros dekados.

Sugautų vabalų kiekis atskiruose regionuose buvo gana skirtingas. Didžiojoje šalies teritorijos dalyje žievėgraužių skraidymas nebuvo labai intensyvus. Tam įtakos daugiausiai turėjo orų sąlygos. Didžioji dalis vasarinės kartos vabalų dalyje medynų jau buvo suskraidę liepos mėnesio pirmoje pusėje. Tiems, kurie išsivystė vėliau arba ruošėsi skristi į papildomo maitinimosi vietas, skraidymą sutrukdė liepos mėnesio antroje pusėje vyravę pakankamai lietingi ir vėjuoti orai. Žievėgraužio tipografo vabalų skraidymas atskiruose regionuose suintensyvėjo tik rugpjūčio mėnesio pradžioje, kai nusistovėjo šilti ir ramūs orai.

Bendras vasarinės kartos sugautų vabalų kiekio padidėjimas, lyginat su panašiu 2023 m. laikotarpiu, buvo trylikoje regioninių padalinių iš dvidešimt dviejų, kurių teritorijose vykdoma žievėgraužio tipografo stebėsena (2 pav.).

Didžiausias vabalų kiekio augimas fiksuotas tuose regionuose, kuriuose 2023 metais vasarinės kartos vabalų buvo sugauta sąlyginai nedaug. Absoliučiai daugiausiai antros kartos žievėgraužio tipografo sugautų vabalų kiekis išlieka Trakų (8510 vnt. gaudyklėje), Radviliškio (5800 vnt.) ir Prienų (5784 vnt.) regionuose.

Atsižvelgiant į tai, kad liepos mėnesį atskiruose šalies vidurio rajonuose buvo gana stiprūs vėjai, kurie miškuose privartė ir prilaužė žalių eglių, prognozuojama, kad minėtuose rajonuose suaktyvės žievėgraužio tipografo skraidymas, jei vasaros gale ar rudens pradžioje bus šilti orai. Todėl labai svarbu skubiai sutvarkyti šviežias eglių vėjavartas ir labai pažeistas egles. Miško sanitarinės apsaugos taisyklės įpareigoja miškų savininkus iškirsti žalių eglių vėjavartas, vėjalaužas ir labai pažeistus medžius iki medžių liemenų pavojingų kenkėjų apsigyvenimo juose.

Valstybinė miškų tarnyba ragina visus miško savininkus ir valdytojus apžiūrėti savo valdose esančius eglynus ir medynus, kuriuose yra eglių. Labai svarbu laiku pašalinti iš miško labai pažeistas ar žievėgraužių apniktas egles, kad jos nebūtų kenkėjo plitimo šaltiniu.

Valstybinė miškų tarnyba yra įstaiga prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, įgyvendinanti valstybės politiką gamtos išteklių (miškų, augalų nacionalinių genetinių išteklių) valdymo srityje.