iš Lietuvos zoologijos sodo į natūralias buveines buvo paleista net 200 saugomų niūraspalvių auksavabalių, kurie buvo išveisti tęsiant su Lietuvos gamtos fondu vykdyto projekto „Ekologinio tinklo nuo brandžių medžių priklausomiems organizmams sukūrimas“ veiklą. Šie vabzdžiai penkerius metus buvo paleidžiami Kauno ąžuolyne, Pavilnių ir Verkių regioniniuose parkuose, o šį pavasarį 200 auksavabalių buvo išleisti į sutvarkytas buveines Neries upės šlaite ties Verkiais.

Nuo 2017 metų Lietuvos zoologijos sodas aktyviai dalyvauja nykstančios rūšies – niūriaspalvio auksavabalio (Osmoderma barnabita) išsaugojime. Sparčiai nykstančios natūralios buveinės bei blogėjanti jų kokybė lemia šios rūšies nykimą, o tai gali reikšti pražūtį kitiems gyvosios gamtos organizmams.

Verkių regioniniame parke esančio Verkių dvaro parke pastatyti inkilai šiems vabzdžiams, kuriuose sudarytos panašios sąlygos kaip natūralioje drevėje: jie užpildyti lapuočių medžių pjuvenomis, ąžuolo lapais bei natūraliais trūnėsiais. Ant inkilo stogo yra išgręžti grioveliai lietaus vandens patekimui į vidų, o visos išorinės sienos bei stogas aptrauktas tinklu, kad jo gyventojai būtų apsaugoti nuo Verkių dvaro parke gausiai gyvenančių juodųjų meletų. Netrukus iš inkiluose patalpintų niūriaspalvio auksavabalio lervų pradės ristis vabzdžiai suaugėliai, kurie šioje stadijoje gyvena trumpai – tik apie mėnesį, o didžiąją gyvenimo dalį niūriaspalvis auksavabalis praleidžia lervos stadijoje – apie 2-3 metus. Vasarą šie vabalai suranda partnerius,  padeda kiaušinėlius, taip sukurdami nenutraukiamą gyvybės ciklą.

Lietuvos zoologijos sodas, kartu su Lietuvos gamtos fondu ir kitais partneriais, siekia išsaugoti gyvybingas niūraspalvio auksavabalio populiacijas visoje Lietuvoje. Projekto „Ekologinio tinklo nuo brandžių medžių priklausomiems organizmas sukūrimas“ LIFE16 NAT/LT/000701 metu Lietuvos zoologijos sodas išaugino ir paleido į laisvę niūraspalvio auksavabalio 758 lervas bei 160 kokonų. Projekto metu buvo atlikti priežiūros darbai 643 medžiams senoliams, medžių savininkams pasirašius medžių apsaugos susitarimus, tvarkė 68 hektarus teritorijos nuo invazinių medžių rūšių. Taip pat buvo surengta maždaug 200 edukacijų vaikams Lietuvos zoologijos sode, kuriose dalyvavo daugiau nei 4000 dalyvių.Niūriaspalvio auksavabalio veisimo metodika ir pasiekti projekto rezultatai apžvelgiami K. Guzaitienės, M. Schwarz, K. Stravinskaitės ir G. Stankevičės parengtame straipsnyje „Small creature, big challenge“ (liet. „Maža būtybė, didelis iššūkis“), kuris buvo publikuotas pažangiausios Europos zoologijos sodų ir akvariumų asociacijos (EAZA) „Zooquaria“ žurnale 2023 metų pavasarį.

Sėkmingos ir efektyvios projekto veiklos yra plečiamos Lietuvoje ir Latvijoje, nes  birželio 4 dieną Lietuvos zoologijos sodo atstovai dalyvavo tarptautinėje „LIFE Osmo Baltic: senųjų ąžuolų kelias auksavabaliui Lietuvoje ir Latvijoje“ LIFE22-NAT-LT-LIFE OSMO BALTIC projekto pristatymo konferencijoje, kurioje kartu su partneriais aptarė jau pasiektus rezultatus, išsaugant niūriaspalvį auksavabalį bei planuojamas naujojo tęstinio projekto veiklas. Konferencijos metu Lietuvos zoologijos sodo gyvūnų priežiūros specialistas Klaidas Mikėnas pristatė pranešimą „Niūriaspalvio auksavabalio veisimas Lietuvos zoologijos sode“, kuriame supažindino konferencijos dalyvius su šios rūšies sėkmingo veisimo metodika, taikyta ankstesniame projekte.

Saugant niūriaspalvį auksavabalį ir jo buveines – brandžius ąžuolus, liepas, klevus – bus apsaugota ir dar bent 1000 kitų organizmų – vabzdžių, augalų, grybų, kerpių, paukščių, šikšnosparnių ir kitų grupių rūšių, todėl šis vabalas vadinamas „skėtine” rūšimi.  Šie medžiai senoliai sukuria svarbias gamtines mikrobuveines, todėl būtina juos apsaugoti bei imtis tvarkymo priemonių esant poreikiui.